Nemokamas naujos patirties džiaugsmas
Tyrimo „Nuolatinis palydovas: savaitė su jaunu žmogumi ir jo išmaniuoju telefonu“ autoriai šmaikštauja, kad JAV gauti pirmąjį išmanųjį telefoną – tai lyg patirti iniciaciją į naują gyvenimo etapą. Remiantis „Common Sense Research“ duomenimis, 43 proc. vaikų nuo 8 iki 12 metų ir iki 95 proc. paauglių nuo 13 iki 18 metų turi nuosavą išmanųjį telefoną.
 
Kodėl išmanieji telefonai užkariavo žmonių širdis? Ar verčiau sakytume – jų akis? Pasak tyrimo autorių, šių dienų pasaulis yra itin sudėtingas, o išmanieji telefonai padeda patirti suprantamo pasaulio vaizdinį. Be to, ir paaugliai, ir suaugusieji yra smalsūs. Vartotojus užvaldo greitas ir nemokamas (arba pigus) naujos patirties džiaugsmas. Žodžiu, apetitas kyla bevalgant...
 
Išalkusiais vartotojais naudojasi daugybė finansinių interesų grupių, produktų gamintojų, kurie tikslingai panaudoja (paauglių ir suaugusiųjų) biologinius bei psichologinius impulsus. Skaitmeninio turinio kūrėjai trokšta vartotojo laiko.  
 
Ką išsiaiškino mokslininkai?
Išmaniojo telefono pranešimų kiekybė leidžia įvertinti įrenginio „pastangas“ atkreipti paauglio (vartotojo) dėmesį. Vidutiniškai į paauglių išmaniuosius telefonus per dieną atsiunčiami 237 pranešimai. Beveik ketvirtadalį (23 proc.) jų paaugliai gavo pamokų metu, o 5 proc. – naktį. Beveik visi paaugliai mokykloje bent kartą pasinaudojo išmaniuoju telefonu. Vidutiniškai įrenginiu ugdymo įstaigoje naudojosi 43 min., tačiau dalis jų į telefono ekraną pamokų metu stebeilijo net iki 6 valandų. Kitaip sakant, išmanieji telefonai tiesiogiai veikia moksleivių kasdienybę ir, kaip tikėtina, mokslo bei gyvenimo kokybę. 
 
Problemiški skaitmeninio gyvenimo įpročiai ima formuotis dar vaikystėje. Tikėtina, kad įsitraukimas į konkrečias socialinių tinklų platformas „persikels“ ir į paauglystės laikotarpį. Jaunesni nei 13 metų amžiaus vaikai dažniausiai buvo įsitraukę į „TikTok“ platformą (43 proc.), o „Snapchat“ naudojosi beveik trečdalis (31 proc.). „Discord“ ketvirtadalis (25 proc.).
 
Taip pat mokslininkai priminė, kad paaugliai aktyviai domisi internetine pornografija. Pastaroji neigiamai veikia jauno asmens emocinę sveikatą ir formuoja iškreiptą lytinių santykių tikrovės vaizdinį. Sunerimti verčia ir smalsus paauglių bendravimas su nepažįstamais bei anonimiškais asmenimis įvairiuose socialiniuose platformose. Be to, skaitmeninėje erdvėje, paaugliai susiduria ir su emociškai negatyviu turiniu, t. y. skaito apie kraupius nusikaltimus ir siaubingas nelaimes. Pasaulis tampa vienu dideliu ir permatomu šiltnamiu.
 
Kritikos sulaukė ir „TikTok“ platforma (matyt, kad neatsitiktinai Montanos valstijoje ši platforma buvo uždrausta). „TikTok“ naudojosi 50 proc. paauglių, o vidutinė platformoje praleista trukmė – net 1 val. 52 minutės (per dieną). Sunerimti verčia ir tai, kad dalis jaunųjų internautų platformoje praleido net septynias valandas per dieną.
 
Platforma, kaip pastebima tyrime, siūlo žaibišką ir pastangų nereikalaujantį malonumą bei itin greitai prisitaiko prie internauto nuotaikos, vartojimo įpročių, siūlydama personalizuotą turinį. Nesunkiai formuojasi probleminis vartotojo santykis su skaitmenine pramoga.
 
Socialiniai tinklai neigiamai veikia paauglius
Psichologo John Duffy teigimu, paaugliai yra impulsyvūs. Jaunimas greitai įsitraukia į nuolatinį telefono žvilgčiojimą, naujų pranešimų ieškojimą. Po truputį krinka jų gebėjimas sutelkti dėmesį. Nuolatinis psichologinis spaudimas atsakyti ir sureaguoti į kiekvieną pranešimą kelia nereikalingą nerimą ir stresą, o perteklinis telefono naudojimas gali kenkti paauglių miego kokybei.
 
Tikėtina, kad jaunieji internautai patiria FOMO (angl. Fear of missing out) – baimę, kad gyvenime praleidžia ką nors svarbaus. Skaitmeninės gausos sukelta baimė skatina internautą impulsyviai vartoti naują informaciją, ieškoti „atsakymų“ ir nusiraminimo.  
 
Nors paauglių skaitmeninio gyvenimo įpročiai verčia sunerimti, tačiau tyrimo autoriai išlieka optimistiški. Pastebėta, kad vis daugiau jaunų žmonių reflektuoja virtualaus gyvenimo įpročius ir pastebi, kad gyvenimas yra gražus ir už telefono ribų.  
 
„Kai pamečiau mobilųjį telefoną, neturėjau jo visą savaitę. Ir ta savaitė buvo nuostabi. Lyg nuo mano pečių nukrito nereikalingas svoris. Tam tikra prasme, telefono neturėjimas mane išlaisvino“, – sakė vienuoliktokė tyrimo dalyvė.   
 
„Aš gaunu pranešimus susirašinėjimo appsuose, bet negaunu pranešimų Youtube ar Instagram. Nemėgstu pranešimų, kurie tiesiog sako sugrįžti į appsą ar ką nors panašaus, atlikti atnaujinimą (angl. update – red. past.) ar ką nors kito. Man šitie pranešimai nerūpi. Bet man patinka gauti susirašinėjimo appsų pranešimus, jeigu kas nors man parašo, noriu tai sužinoti“, – pasakojo dešimtokas tyrimo dalyvis.  
 
„Common Sense Media“ pastebi, kad nors dalis paauglių stengiasi gerinti skaitmeninio raštingumo įpročius, susiduria su sunkumais...
 
Kokią išeitį siūlo tyrimo autoriai? 
„Akivaizdu, kad patiems paaugliams yra keblu suvaldyti telefono naudojimo įpročius“, – sakė „Common Sense Media“ įkūrėjas ir vadovas J.P.Steyer, priduriantis, kad jauniems žmonėms reikalinga šeimos narių ir pedagogų pagalba. Vyresnieji gali padėti ugdytis sveikus skaitmeninio gyvenimo įpročius.
 
Paaugliams ir jų tėvams rekomenduojama išjungti pranešimų funkciją, o skaitmenines naujienas siūloma patikrinti ne dažniau nei kelissyk per dieną. Intensyvesnis įsitraukimas gali neigiamai paveikti asmens emocinę sveikatą.
 
yrimo autoriai ragina tėvelius pasinaudoti mobiliuosiuose telefonuose esančiomis skaitmeninės kontrolės funkcijomis, ribojančiomis ir sekančiomis įvairių medijų platformų prieigą ir naudojimą. Nors techninio skaitmeninių platformų apribojimo įgūdis reikalauja laiko, tačiau analizės autoriai įsitikinę, kad nauda nustelbia vargą. Pasak jų, medijų vartojimo ribojimas gali suteikti vartotojui gyvenimo kontrolės pojūtį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!