Nepailstamas nepriklausomybės šauksmas
Škotai birželį vykusiame referendume pasisakė už likimą ES – 62 proc. prieš - 38 proc., todėl jie visomis išgalėmis to siekia. Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May pasiūlė įtraukti Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją į formalias derybas dėl „Brexit“ proceso, tačiau ji visgi atsisakė sudarinėti bet kokius specialius sandorius su šiomis decentralizuotoms tautomis.
 
Škotijos „Brexit“ ministras Michael Russell perspėjo dėl premjerės N.Sturgeon noro, kad taip pat būtų svarstoma visiška nepriklausomybė. „Nicola Sturgeon visiškai aiškiai pasakė, kad mes privalome išlaikyti teisę į bet kokį pasirinkimą. Tai gali būti tiek nepriklausomybė, tiek kitos galimos opcijos. Žinoma, nepriklausomybė turi likti vienas galimų variantų“, - sakė M.Russell.
 
Škotijos ministrė pirmininkė mano, kad nepriimtina, jog provincijų administracijos būtų tiesiog informuojamos apie Jungtinės Karalystės planus, nes priimant sprendimą derybose Škotija siekia įgauti svarų balsą. „Kadangi Škotija neabejotinai pasisako už likimą ES, Vyriausybė turi demokratinę pareigą apginti visų škotų interesus. Svarstome visas galimas išeitis tam, kad ir toliau užtikrintumėme Škotijos santykius su Europa“, - ryžtingai kalbėjo N.Sturgeon.
 
Sakydama „visi įmanomi pasirinkimai“ politikė omenyje turi antrąjį referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės. Prieš dvejus metus vykęs pirmasis parodė, kad 45 proc. škotų pasisako už nepriklausomybę. Antrojo referendumo pralaimėti politikė negalėtų, nes prarastų žmonių simpatijas. Tiesa, šiuo metu nepastebima tendencija, jog visi Škotijos gyventojai besąlygiškai pasisakytų už atsiskyrimą nuo JK. Tačiau nacionalistai tiki, kad požiūris į nepriklausomybę gali pasikeisti, jeigu „Brexit“ pasirodys kaip itin netinkamas sprendimas Škotijai.
 
JK Vyriausybė visgi nesiteiks pasiūlyti jokio specialaus sandorio. Referendumas atrodo vis labiau neišvengiamas, nes ir JK Vyriausybės „Brexit“ ministras David Davis atsisakė Škotijai daryti kokias nors išlygas. D.Davis reikalauja, kad galutinis susitarimas dėl „Brexit“ būtų visuotinis, tačiau atsižvelgiantis ir į škotų nuomonę. „Sprendimas dėl „Brexit“ taip pat turi atspindėti ir Šiaurės Airijos, Velso bei Anglijos poreikius, tačiau tai bus bendras JK susitarimas“, - griežtai kalbėjo D.Davis.
 
Didesnis finansavimas šeimos gydytojams
N.Sturgeon imasi griežtų sprendimų sveikatos sistemoje dėl senstančios škotų populiacijos. Ji ketina apkarpyti finansavimą ligoninėms ir daugiau pinigų skirti bendrosios praktikos gydytojams bei bendruomenių priežiūrai. Premjerė paskelbė, kad papildomi 500 mln. svarų (562 mln. eurų) iki 2021 m., šio parlamento valdymo pabaigos, bus investuojami į bendrosios praktikos gydytojų darbą ir sveikatos priežiūros centrus.
 
Nicola mano, kad didesnis finansavimas pirminei sveikatos priežiūrai paskatintų tarpdiscipliniškumą pirminėje grandyje, be to, galėtų būti įdarbinta daugiau medicinos profesionalų. Toks finansavimo pokytis reiškia, kad pirmą kartą pusė Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) išlaidų Škotijoje sudarys šalies bendrosios praktikos medicinos centrų finansavimas. N.Sturgeon sakė: „Šio parlamento valdymo metu mes padidinsime finansavimą sveikatos sistemai beveik dviem milijardais svarų. Tai būtinas įsipareigojimas, bet dar nepakankamas.
 
Kad padarytumėme mūsų NHS tinkamą ateičiai mes privalome tiek ją reformuoti, tiek ir į ją investuoti. Tam būtini sudėtingi sprendimai, bet to reikalauja senstančios populiacijos iššūkis. Štai kodėl ši Vyriausybė integravo sveikatos priežiūrą ir socialinį darbą. Štai kodėl plečiame galimybę savarankiškai pasirinkti iš penkių naujų gydymo centrų. Ateities NHS turi būti kuriama perkėlus pagrindinį finansavimą iš antrinio į pirminį lygį ir bendruomenių sveikatos priežiūrą.
 
Pasibaigus šio parlamento valdymui finansavimą pirminei sveikatos priežiūrai iš NHS biudžeto būsime padidinę 11 proc. Gydytojai sakė, kad to reikia, todėl mes jiems tą ir suteikiame. Pusė sveikatos priežiūrai skirto biudžeto bus išleista ne ligoninėms, bet bendruomenėms, suteikiant joms pirminę, bendruomenių ir socialinę priežiūrą.“

---

 
Komentarai
Britanijos medikų asociacijos (BMA) Škotijos šeimos gydytojų komiteto vadovas dr. Alan McDevitt:

- Tai pranešimas, kuris suteikia optimizmo dėl bendrosios praktikos gydytojų ateities Škotijoje. BMA šiuo metu derasi dėl naujojo šeimos gydytojų kontrakto Škotijai, pagrįsto vizija, kad šeimos gydytojai dirbs su didesne pirminės priežiūros komanda – tokiu būdu bus sumažintas didžiulis darbo krūvis ir užtikrinta, kad pacientus apžiūrės tikri profesionalai. Tačiau šie pokyčiai pirminėje grandyje galimi tik užtikrinus finansavimą. Šiandien aišku, kad Vyriausybė išklausė gydytojų prašymus ir atsakė į tai veiksmais.
 

Karališkojo šeimos gydytojų koledžo Škotijoje vadovas dr. Miles Mack: 

- Tai, jog šeimos gydytojų priimamieji ir medicinos centrai gaus papildomus pusė milijardo svarų per penkerius metus, leis transformuoti bendrosios praktikos paslaugų suteikimą Škotijoje. Kaip visada būna su tokiais pareiškimais, velnias slypi detalėse, todėl norėtume pamatyti, kad šeimos gydytojams skirti pinigai užkirs kelią baisiai žiniai, jog po penkerių metų Škotijoje trūks 828-ių šeimos gydytojų. Taip pat reikia papildomai įdarbinti specialistų, kad pirminė grandis nestokotų medikų komandos ir skubiai padėtumėme tiems, kuriems to dabar reikia.
 

Tarp kitko
Nicola Sturgeon - parlamento narė nuo 1999-ųjų. Baigė teisės mokslus Glazgo universitete. Prieš tapdama parlamentare dirbo advokate. Politikė ištekėjusi už Škotijos nacionalinės partijos pirmininko Peter Murrell. Pora vaikų neturi. Šalia siekio iškovoti Škotijos nepriklausomybę, nuo pat įstojimo į Škotijos nacionalinę partiją ji pasisakė už branduolinį nusiginklavimą. Pirmą kartą į parlamentą ji kandidatavo 1992-aisiais – tais pačiais metais, kai baigė universitetą. Nicola tapo jauniausia kandidate į Škotijos parlamentą.