Narkotikų ir alkoholio dieta

rusijos vadai įsako kariams gauti jiems narkotikų ir pinigų alkoholiui, teigia Ukrainos saugumo tarnyba (UST), pasiklausiusi priešo telefono pokalbių.
„Paprašyk Gurdino, kad pasiimtų narkotikus ir čia atvežtų! Narkotikus, kuriuos mums turėjo išduoti“, – prašo įraše okupantas žmonos. Moteris teatsako: „Tikiuosi, tai ne tau.“

UST situaciją pakomentavo taip: „Tarp rusų įsibrovėlių Ukrainoje yra daug narkomanų. Kai kurie jų užima vadovaujančias pareigas ir reikalauja, kad pavaldiniai gautų narkotikų. Matyt, tik tai išlaiko priešo kariuomenę „geroje formoje“.“
Kitame pasiklausytame pokalbyje rusijos kariškis kalba, kad Chersono srityje piktnaudžiaujama alkoholiu, o paskui kariai tarpusavy šaudosi ir pjauna vienas kitą. Jis pasakoja kolegas pradėjus užsiimti reketu: „Mūsų punktas ne, bet kaimynai pradėjo „čiūdyti“... Ėmė „kratyti“ pinigus iš ukrainiečių. Tūkstantis rublių už pravažiavimą“, –žmonai sako įsibrovėlis iš vadinamosios DLR.
 
Propagandų dvikova

Reikia pripažinti, kad nuo ukrainiečių menkai teatsilieka ir rusų naujienos: Kremliaus propaganda mosikuoja nufilmuotu ukrainiečio kario, patekusio į nelaisvę, prisipažinimu neva priekinėje linijoje kovojančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių kariai nuolat vartoja įvairius narkotiniu ar psichotropiniu poveikiu pasižyminčius vaistus. Ukrainos karo belaisvis mini narkotiką „Teofedrin“, kurio į dalinius neva atgabendavo savanoriai. „Medžiagas vartojome prieš pat mūšį, po jų prarasdavome baimės jausmą. Į mūšį galėjome eiti ramiai, nieko nebijodami. Vėliau kaip reikiant negaluodavome, jausdavome silpnumą“, – kalba įraše jis. Šitaip, jo žodžiais, buvo daliny palaikoma kovinė dvasia.
Tad kur tiesa? Ar visi šie teiginiai – tai viso labo dviejų kovojančių valstybių propagandų bandymai demonizuoti priešus ar kovos lauke, persotintame kraujo ir žiaurumo, psichotropiniai preparatai ir alkoholis tampa nauja norma, padedančia išgyventi?
 
Reicho palikimas

vladimiras putinas savo kalbose mėgsta minėti nacistus, o ir dabartinė agresorės simbolika primena Trečiojo reicho laikus, tad kodėl gi neatsigręžus į tuometinį, jau dokumentuotą, karių „dopingą“?
Antrojo pasaulinio karo metu vermachtas ir liuftvafė stabiliai sėdėjo ant vadinamojo Pervitino – psichostimuliatoriaus, dabar geriau žinomo metamfetamino vardu. Šio reiškinio tyrinėjimui skirta vokiečių rašytojo Normano Ohlerio knyga „Der totale Rausch“.
Pervitinas veikia maždaug kaip šiuolaikinis ekstazis: slopina nuovargį, mažina maisto, miego ir poilsio poreikį, pripumpuoja vartojantįjį energija, linksmumu ir „džiaugsmu“, taip pat mažina empatiją ir didina agresiją.

Vokiečių gydytojai žinojo, kad Pervitino vartojimas turi laikiną poveikį. Susikaupęs nuovargis vėliau smogia atgal dvigubai stipriau per depresiją, jėgų praradimą; narkotikai sukelia priklausomybę ir žlugdo sveikatą. Planuojama buvo organizuoti žaibišką karą: dabar nugalėsime bolševikus apsinešę psichostimuliatoriais, o vėliau ilsėsimės.
Tačiau žaibiškas karas nepavyko, ir jau netoli Maskvos prasidėjo priešingas metamfetamino poveikis: nuovargis, vangumas, apatija, ypač tarp tanklaivių įgulų ir karo transporto vairuotojų. Žlugo taip pat ir užnugaris, ir tiekimo sistemos. Prisiminkime tuometinėje sovietų rusijos žiniasklaidoje drebančio ir nuo „rusiško šalčio“ kenčiančio fritzo nuotraukas. Bet iš tiesų jam nešalta. Tai labiau abstinencijos sindromas.
 
Tąsyk nugalėjo degtinė

Galima sakyti, kad galiausiai degtinė nugalėjo pervitiną, pažymi N.Ohleris, turėdamas omenyje tradicinius rusų „100 priešakinės linijos gramų“. Iš tiesų, 1941-ųjų rugpjūtį SSRS Valstybės gynybos komitetas išleido dekretą: „Įdiegti 100 gramų degtinės išdavimą vienam asmeniui per dieną Raudonajai armijai ir kariuomenės pirmosios linijos štabui“. Tačiau nuo 1942 m. birželio 6 d. nauju dekretu masinis degtinės platinimas Raudonojoje armijoje buvo sustabdytas. Dabar degtinės gaudavo tik tie, kurie dalyvavo puolimo operacijose. Likę velnio lašai buvo išduodama tik atostogoms.

Fiodoras Ilčenka, per Stalingrado mūšį suėmęs feldmaršalą Paulių, vyresnysis leitenantas, prisiminimuose minėjo: „Be alkoholio neįmanoma nugalėti... šalčio. Priešakinės linijos 100 gramų buvo brangesni už sviedinius ir gelbėjo karius nuo nušalimų, nes jie daug naktų praleido atvirame lauke ant plikos žemės.“
Būriui vadovavęs kino režisierius Piotras Todorovskis prisiminė, kad prieš mūšį dalijo kariams degtinę. „Priešakinėje linijoje pasirodė bakas alkoholio, – pasakojo jis, – kam davė 100 gramų, kam – 150. Tie kovotojai, kurie buvo vyresni, negėrė. Jie žinojo, kad iš degtinės negalima tikėtis gero. Neatsitiktinai Georgijus Žukovas liepė susprogdinti vokiečių tankus su paliktu alkoholiu. Girta kariuomenė nepajėgi kovoti.“

---

 Specialisto komentaras:

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras:

- Svarbu pabrėžti, kad psichotropinių medžiagų vartojimas karų ir konfliktų metu nėra naujas fenomenas, pavyzdžiui, jau vikingai gerdavo iš tam tikrų augalų pagamintus nuovirus, kad būtų agresyvesni, drąsesni ir jaustų mažiau skausmo.

Mūsų laikais bene geriausiai žinomi psichotropinių medžiagų vartojimas atvejai buvo Antrajame pasauliniame kare, kai hitlerinė koalicija bandė įgyvendinti „Barbarosos“ operaciją – kad kareiviai galėtų miegoti vos po kelias valandas per parą ir pakeltų sunkiai protu suvokiamus fizinius bei psichologinius krūvius. Sąjungininkų ir sovietų sąjungos gretose populiaresnis buvo alkoholis.

Kalbant apie pačias psichotropines medžiagas, yra dvi pagrindinės jų grupės – stimuliatoriai arba slopintojai. Stimuliatoriai yra metamfetaminas, o slopintojai – heroinas ar kiti opioidai, kanapių preparatai. Taip pat yra dar viena, gan nauja psichotropinių medžiagų grupė, atsiradusi Artimuosiuose Rytuose – anaboliniai steroidai, didinantys neprovokuotą agresyvumą. Anaboliniai steroidai vartoti kare Sirijoje.
Negaliu spėti, ką Rusijos karo Ukrainoje metu vartoja ukrainiečių ar rusų kariuomenės, bet nustebčiau, jei nevartotų nieko. Mažai būna konfliktų, kuriuose viena ar kita pusė nevartotų psichotropinių medžiagų tiek legaliai, tiek nelegaliai. Karas žmogui yra visiškai nenatūrali būsena, todėl norint išlaikyti kovingumą, ar stimuliuojančių, ar slopinančių preparatų reikia.

Vartojant stimuliatorius sumažėja baimės, skausmo pojūtis, atsiranda daugiau agresyvumo, fizinės jėgos. Tačiau po kurio laiko, kaip tai nutiko ir Antrojo pasaulinio karo metais, kovingumas smarkiai krenta, sutrinka orientacija ir suvokimas, prasideda psichozė, abstinencija, formuojasi ilgalaikės komplikacijos. Be to, kariai neretai kenčia nuo potrauminio streso sindromo, kurio atsiradimui įtakos turi ne tik patirti išgyvenimai, bet ir psichoaktyviosios medžiagos. Stimuliatoriai ilgainiui atsisuka prieš juos vartojančius karius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!