Iškilo senos grėsmės
Visai netoli Irako sostinės Bagdado įsikūrusioje prekyvietėje sutiktą prekiautoją Hassan al-Mozani supa didžiulė krūva neparduotų miltų maišų. „Paprastai parduodavau iki tūkstančio tonų miltų per mėnesį. Bet nuo krizės pradžios parduoti pavyko tik du šimtus“, - guodžiasi vyras. Jo patiriami sunkumai atspindi didžiausią finansinę grėsmę Irake dar nuo Sadamo Huseino laikų – senka valstybės pinigai sąskaitoms apmokėti.
 
Tai sukėlė finansinę krizę, galinčią destabilizuoti valdžią. Tą, kuri dar prieš metus buvo nuversta po masinių protestų dėl korupcijos ir nedarbo. Taip pat iškėlė ginkluotų grupuočių tarpusavio kovos grėsmę ir Irano – ilgamečio konkurento – galios sustiprėjimo riziką. Mat Iranas jau anksčiau yra pasinaudojęs silpnos Irako centrinės valdžios suteikta proga sustiprinti politinę jėgą ir karinių padalinių kaimyninės šalies viduje galią.
 
Skolingi kaimynams
Irakas kelis paskutinius praėjusių metų mėnesius neišgalėjo Vyriausybės darbuotojams išmokėti algų. Prie ekonomikos nuosmukio prisidėjo ir pandemija. Daug dar iki jos pradžios daug silpno privataus sektoriaus darbuotojų neteko darbo. Taip pat krito naftos bei dujų kainos. O jos sudaro net 90 proc. Vyriausybės pajamų.
Praėjusį mėnesį pirmą kartą per kelis dešimtmečius Irakas devalvavo valiutą – dinarą. Tai lėmė staigų kainų kilimą beveik visko, kas šalyje tiesiogiai priklauso nuo importo. Gruodžio pabaigoje valstybė susidūrė ir su daugiau krizės padarinių.
 
Iranas, remdamasis nemokėjimu, nutraukė elektros ir gamtinių dujų tiekimą Irakui, palikdamas skęsti tamsoje didelę dalį šalies teritorijos. Šalis kaimynei skolinga daugiau nei 3,5 mlrd. dolerių. Irakui draudžiama pervesti grynuosius pinigus į Iraną. Vietoje to, mainais į gamtines dujas ir elektrą, siunčiami medikamentai ir maisto produktai. Irako ministro pirmininko patarėjas Abdul Hussein al-Anbaki pranešė: „Irakas negali sumokėti visos skolos Iranui, todėl negalime nusipirkti dujų nemokėdami“.
 
Tai, kad Irakas, būdamas vienas didžiausių pasaulio naftos gamintojų, negali patikimai tiekti elektros energijos piliečiams ir turi ją importuoti, galima pavadinti valdžios disfunkcijos simptomais. Dėl jos praėjusiais metais kilo ir antivyriausybiniai protestai, buvo nuversta ankstesnė vyriausybė.
Investicijų bankininkas ir Irake įsikūrusio Regioninių ir tarptautinių tyrimų instituto vyresnysis darbuotojas Ahmed Tabaqchali, komentuodamas situaciją šalyje, imasi už galvos. „Tai tiesiog baisu! Išlaidos viršija Irako pajamas“, - sako jis. Daugelis irakiečių baiminasi, kad bus ir daugiau devalvacijų, nors valdžia tai ir neigia. Žmonės bijo ir pirkti, ir parduoti. Tačiau A.Tabaqchali bei kiti ekonomistai devalvacijos nekritikuoja. Pasak jų, tai buvo sunkus, bet būtinas žingsnis, padėsiantis Irako verslui. Mat augant importo kaštams, Irako prekės, tokios kaip žemės ūkio produkcija, gali lengviau konkuruoti.
 
Kalta korupcija
Nors valiutos nuvertėjimas ir nustebino didžiąją dalį irakiečių, ekonomikos bei finansų krizės duobė buvo kasama jau daug metus. Viešojo sektoriaus atlyginimai ir pensijos šalies Vyriausybei kainuoja apie 5 mlrd. dolerių per mėnesį, kai mėnesinės pajamos iš naftos neseniai siekė tik apie 4,5 mlrd. Trūkumą valstybė kompensavo degindama rezervus, kurie, kai kurių ekonomistų teigimu, jau yra nepakankami.
 
Jau aštuoniolika metų pajamos iš naftos palaikė sistemą, kurioje vyriausybė paramą pelno, skirdama ministerijas politinėms frakcijoms, suteikdama joms privilegiją savo nuožiūra ir beveik be jokios kontrolės kurti darbo vietas. Irako valstybės tarnyba apimtimi nuo 2004-ųjų išaugo trigubai. Ekonomistų apskaičiavimu, daugiau nei 40 proc. darbo jėgos čia priklauso nuo valdžios skiriamų atlyginimų ir sutarčių.
 
Pandemijos valdymas – ne ką geresnis
Paskutiniu metu COVID-19 pandemija nerodo jokių silpnėjimų požymių šalyje. Priešingai. Padėtis tik prastėja. Pastangos sustabdyti viruso plitimą nebuvo vieningos. Šalies sveikatos pareigūnams netrūksta iššūkių. Kultūrinės normos, nepasitikėjimas valdžia ir neformalios ekonomikos paplitimas skatino dalį irakiečių nesilaikyti karantino ribojimų. Mat dar spalį protestuotojai grįžo į Bagdado gatves, o tūkstančiai maldininkų rinkosi visuotinei religinei ceremonijai šventajame Karbala mieste.

---

 
Tarp kitko
Tarptautinis valiutos fondas gruodžio mėnesį padarė išvadą, kad Irako ekonomika per metus turėjo smukti per 11 proc. Taip pat paragino šalį sustiprinti ekonomikos srities valdymą ir sumažinti korupciją. Manoma, kad finansų krizė gali uždėti stabdžius šiai globėjiškai korupcijos temdomai sistemai. Kaip teigia A.Tabaqchali, „lojalumo pirkimas baigėsi“. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!