Jei ne radiacija, tai juodligė
Išsisėmus rusijos kariuomenės puolamajam potencialui, Zaporižės srityje ji iš rimtųjų pradėjo rengtis gynybai: kuria apie 70 km ilgio apkasų ruožą, stato vadinamuosius „drakono dantis“ – 1200 kg sveriančias gelžbetonio piramides (gamina jas, beje, šešios Baltarusijos gamyklos), turinčias sustabdyti tankų puolimą.
Planas, atrodytų, rimtas. Ir išties, tokia gynybos sistema turėtų apsunkinti Ukrainos kontrpuolimą. Tačiau, kaip visada su rusijos iniciatyvomis, „norėjosi kaip geriau, o išėjo kaip visada“.
 
Mat, kasdami apkasus savo ir priverstiniam darbui suvarytų okupuoto Melitopolio gyventojų pajėgomis, okupantai iškasė nuo juodligės mirusių galvijų kapinyną. Šitai balandžio 25 d. „Telegram“ paskyroje paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. „Ne, tai ne scena iš siaubo filmo, tai Zaporižės krypties realybė. Įsibrovėliai kasė apkasus, netyčia atkasė galvijų kapinyną ir pasičiupo juodligę. Minus vienas priešo dalinys – jis dabar karantinuojamas. O du rusų kariai pirmiausia buvo atvežti į Melitopolio ligoninę, bet pasitvirtinus diagnozei, jie greitai išvežti nežinoma kryptimi. Net Ukrainos žemė išstumia okupantus. Laimingos pabaigos čia nebus“, – rašė jis.
 
Veikiausiai turimas omenyje 13 km nuo Melitopolio esantis Voznesenskos kaimas – čia 2012 m. jau buvo kilęs juodligės protrūkis dėl to, kad galvijai buvo paskiepyti netinkamu laiku, o vėliau prokuratūra tris pareigūnus patraukė atsakomybėn už netinkamą tame pačiame kaime esančios galvijų kapinyno laikymą ir aptarnavimą.
 
Potencialiai mirtinas užkratas
Bacillus anthracis – gramteigiamos 5-80 mikronų ilgio ir 1-1,5 mikronų storio lazdelės pavidalo bakterijos, gaminančios sporas, kurios dirvoje gali išsilaikyti dešimtmečius, – sukeliama juodligė perduodama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais naminiais gyvuliais metu arba vartojant šių gyvulių produktus. Juodligė egzistuoja šimtus metų. Ja natūraliai suserga gyvuliai ir žmonės daugelyje pasaulio vietų: Azijoje, pietų Europoje, Afrikoje ir kai kuriose Australijos vietose.
 
Jei dirvoje yra juodligės sporų, gyvuliai šia liga gali užsikrėsti ėsdami žolę, gerdami vandenį. Dažniausiai gyvuliai suserga vasarą, kai sausrų metu ėsdami sudžiūvusią, aštrią, prie dirvožemio prigludinsią žolę, pažeidžia žarnyno epitelį. Patekusios į gyvulio organizmą, juodligės sporos, virsta vegetacinėmis formomis. Gyvuliai dažniausiai suserga žarnyno juodlige. Sukėlėjas gausiai išskiriamas į aplinką kraujingai viduriuojant, su kraujingomis išskyromis iš nosies ir snukio. Vegetacinės sukėlėjų formos aplinkoje virsta sporomis. Gyvulio buvimo vietoje užteršiama aplinka, kurioje gali užsikrėsti ne tik gyvuliai, bet ir žmonės.
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, skiriamos kelios juodligės formos. Odos forma – pati dažniausia. Ja paprastai užsikrečiama per įbrėžtą, įpjautą odą, kuomet juodligės sporos patenka į žaizdelę. Atviroje kūno vietoje, ant kurios pateko infekcijos sukėlėjas, dažniausiai ant rankos, kaklo ar veido atsiranda raudona niežtinti dėmelė. Jos vietoje vėliau iškyla gelsvai rausvo skysčio pritvinkusi pūslė. Šiai plyšus atsiranda opa, kuri per 2-6 dienas pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opą patinsta, tačiau neparausta, jos neskauda. Padidėja arčiausiai opos esantys limfmazgiai. Kūno temperatūra pakyla iki 39-40 °C, krečia šaltis, skauda galvą. Odos juodligė greitai išgydoma, jei tik laiku diagnozuojama ir gydoma tinkamais antibiotikais. 
 
Plaučių juodligė gali būti pirminė, kai žmogus tiesiogiai įkvepia daugiau ore esančių sporų arba antrinė – odos juodligės komplikacija. Eiga labai sunki, būdinga aukšta temperatūra, krūtinės skausmas, dusulys. Atkosima daug skreplių.
Žarnyno juodlige užsikrečiama per maistą arba ji pasireiškia kaip odos juodligės komplikacija. Eiga taip pat sunki: aukšta temperatūra, stipri intoksikacija, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu skysčiu su kraujo priemaiša. Pilvas išsipučia. Jei liga negydoma, prasideda kraujo užkrėtimas.
 
Plaučių ir žarnyno juodligės formos yra sunkios ir dažnai gali būti mirtinos. Negydant odos juodligės, irgi galimi mirties atvejai (miršta apie 5 proc. susirgusiųjų).
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centro direktoriaus Volodymyro Kurpitos teigimu, daugiau nei 13,5 tūkst. vietų šalyje gali kelti juodligės paplitimo pavojų. Jis priminė, kad ligos sporos gali išsilaikyti gyvybingos iki 100 metų. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija galvijų kapinynus vertina kaip epidemiologiškai pavojingus. „Kadangi daugelis kaimų naudojosi galvijų kapinynais, iš tikrųjų galima teigti, kad visos kaimo vietovės turi tam tikrą juodligės riziką“, – sakė V.Kurpita.
 
Rudosios girios istorija
Priminsime metų senumo įvykius: 2022 m. balandį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie į Gomelio (Baltarusija) radiacinės medicinos centrą pristatomus okupacinės armijos kareivius su spindulinės ligos požymiais bei pirmąsias mirtis nuo spindulinės ligos.
 
Pranešimai apie tai, kad rusijos kariškiai kasinėja Rudąjį mišką – aktyviausią Černobylio regiono zoną, gavusią didžiausią radioaktyviojo debesies, kilusio po paties pirmojo galingo atominės elektrinės sprogimo, dalį, – iš pradžių buvo suvokiami kaip netikri: skambėjo pernelyg fantastiškai, tačiau vaizdo įrašas ir vaizdai iš kosmoso patvirtino informaciją. Apie tai pranešė ir rusijos žiniasklaida.
 
Vis dar lieka klausimas, ar Černobylio atominės elektrinės užgrobti siųsta rusijos kariuomenė žinojo, kur ir kokiu tikslu keliauja, bei ar turėjo asmeninių apsaugos priemonių, ar atliko reikiamą dozimetrinę kontrolę. „Šios naujos „černobylio aukų“ grupės sveikata labai nukentės, – pasklidus informacijai apie tokius neatsargius manevrus, prognozavo radiacinės žvalgybos pareigūnas, Černobylio avarijos likvidatorius Sergejus Mirny. – Nukentės tiesiog nuo to, kad gyveno ten, radiacija užterštoje teritorijoje, nesiėmę atsargumo priemonių. Ir jie ten tikrai gavo papildomų dozių.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!