Privalės skaitytis
Prancūzijos savivaldos rinkimuose, tiksliau – pirmajame jų ture, daugiausiai rinkėjų simpatijų pelnė buvusio prezidento Nicolas Sarkozy centro-dešiniųjų partija, surinkusi per 32 proc. balsų, o M.Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis frontas“ su 25 proc. parama liko antroje vietoje.
Po pergalės N.Sarkozy skambiai pareiškė: „Neketiname sudarinėti koalicijų su radikalia retorika garsėjančia M.Le Pen ir jos partija, nes ji ne tik neišspręs šalies problemų, bet padėtį dar labiau pablogins. Ten, kur į antrą turą nepatenka mūsų atstovai, balsuokite už bet kurios partijos, išskyrus „Nacionalinio fronto“ kandidatus.“
Tačiau tokios kalbos, pasak Prancūzijos žiniasklaidos, jau nieko nebereiškia. „Šie savivaldos rinkimai, nors ir neatnešė pirmos vietos M.Le Pen partijai, tačiau „Nacionalinio fronto“ populiarumas išaugo net 10 proc. lyginant su ankstesniais savivaldos rinkimais. Tai sako tik viena – tradicinės Prancūzijos partijos turės skaitytis su skandaliste M.Le Pen, kurios nuo šiol jau nebegalima laikyti užribio politike“, – skelbia šios šalies politologai.

Stulbinamas kilimas
Šie rinkimai, galutinai sutvirtinę M.Le Pen pozicijas, atskleidžia, kad dėl įsitvirtinimo politikos elite ji kryptingai kovojo keletą metų. Dar 2011 m. tapo aišku, kad išsiskyrusi trijų vaikų mama bus ryški figūra Prancūzijoje – vietoj tėvo, ilgamečio radikalios dešiniosios partijos „Nacionalinis frontas“ vadovo Žano Mari Le Peno, būtent ji buvo išrinkta partijos pirmininke.
Kraštutinis nacionalistas, neretai vadinamas antisemitu ir rasistu Žanas Mari Le Penas į politinę pensiją išėjo palikęs partijos vairą patikimose rankose. Marine ne tik išlaikė, bet ir gerokai padidino „Nacionalinio fronto“ populiarumą. „Jos reitingai nuolat augo, kartu mažėjo partijos radikalumas. Jei M. Le Pen tėvas ragino išsiųsti iš šalies visus imigrantus, ji agituoja tik riboti imigracijos srautus ir išsiųsti nelegalus“, – situaciją piešia Prancūzijos žiniasklaida.
Nuosaikesnė, turinti gerą iškalbą, nevengianti skandalingų pareiškimų imigracijos ar Europos Sąjungos temomis, M.Le Pen pamažu didino politinį svorį. 2012 m. šalies prezidento rinkimuose ji surinko 17,90 proc. balsų – tai dvigubai daugiau, nei yra gavęs jos tėvas. Dar didesnis M.Le Pen laimėjimas buvo praėjusiais metais, kai Europos parlamento rinkimuose euroskeptiškasis „Nacionalinis frontas“ surinko net 25 proc. rinkėjų balsų. Todėl ir šie savivaldos rinkimai, pasak Prancūzijos žiniasklaidos, tik dar vienas sėkmingas žingsnis, po kurio M.Le Pen laukia prezidento rinkimų maratonas 2017-aisiais.
 
Pažadų netrūksta
Prieš imigrantus nukreipta retorika, šalyje stiprėjant radikalioms islamo apraiškoms ir nemažėjant imigrantų srautui bei niekaip neatsigaunant Prancūzijos ekonomikai yra pagrindinis M.Le Pen populiarumo garantas. Vis dėlto, pastebėta, kad kai kurie prancūzai žavisi ir jos antiglobalistinėmis idėjomis, dalį rinkėjų vilioja partijos socioekonominė programa. O pažadų skandalingoji politikė tikrai negaili – kaip jau minėta, 2017 m. vyks Prancūzijos prezidento rinkimai, todėl ji jau skelbia permainas, kurias įgyvendintų gavusi tautos palaikymą.
„Esu pasirengusi įgyvendinti programą. Pokyčių reikia visose srityse, ir jie bus“, – skelbia ji. Viena tokių sričių, kurią „Nacionalinis frontas“ ir jo lyderė pasirengusi pakeisti, yra ir sveikatos apsaugos politika. „Pasisakome už valstybinių, įskaitant ir sveikatos priežiūros, paslaugų plėtimą, atlyginimų medikams ir kitiems biudžetininkams didinimą, naujų etatų kūrimą, nemokamas paslaugas visiems šalies piliečiams“, – tvirtina M.Le Pen.
„Mums Europa neturi nurodinėti, kur turime taupyti, o kur – ne. Medicina yra ne ta sritis, kurioje reikėtų klausyti ES patarimų. Be to, esame pasirengę keisti sistemą, kuri galioja šiuo metu ir kuri garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą net nelegaliems imigrantams. Kai būsime valdžioje, Prancūzija nerems nelegalų“, – atskleidė M. Le Pen.

Komentaras
Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius:

- M.Le Pen kalbomis susižavėti nevertėtų, o pasisakymai apie algų kėlimą, naujų etatų kūrimą sveikatos paslaugų sektoriuje primena kitų Europoje veikiančių populistų retoriką. Tuo M. Le Pen mažai kuo skiriasi kad ir nuo Graikijos populistų.Manau, kad M. Le Pen pažadai yra praktiškai neįgyvendinami. Apie visiškai nemokamą mediciną, gerokai padidintas algas, naujus etatus kalba dauguma Europos populistų ir nesvarbu, ar tai kairieji, ar dešinieji. Tačiau biudžetuose nėra lėšų. Be to, net ir atėję į valdžią populistai neretai turi dirbti koalicijose su kitomis partijomis, taip jų pažadai ir lieka tik pažadais.
Jei Europoje išliks stagnacija, ekonominiai sunkumai, M. Le Pen ir kitų panašių politikų populiarumas gali toliau augti. Nors tai galima laikyti normalia demokratijos išraiška, žmonių pasirinkimu, nereikia pamiršti ir to, kad A.Hitleris į valdžią taip pat atėjo demokratiniu būdų.