Šeimos gydytojų streiko ką tik drebintoje Latvijoje kelią skinasi naujas sveikatos paslaugų finansavimo įstatymas, kuriame numatytas ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Tikimasi, kad jis įsigalios etapais jau nuo kitų metų pradžios. Įstatymo priešininkai perspėja, kad gali nukentėti šimtai tūkstančių mažai uždirbančių šalies gyventojų.
Viena rimčiausių latvių medicinos bėdų – didžiulės eilės pas gydytojus specialistus, kurių ypač regionuose katastrofiškai trūksta. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusį mėnesį Daugpilio poliklinikoje norint gauti neurologo ar ortopedo-traumatologo konsultaciją reikėjo laukti 92, kineziterapeuto – 102, endokrinologo – 74, onkologo – 61 dieną.
Mokestis pasieks 258 eurus
Latvijos Seimas antrojo skaitymo metu pritarė visuomenės sveikatos paslaugų finansavimo įstatymui. Numatoma, kad iki 2020 m. medicinai turėtų būti skiriama ne mažiau 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat nustatoma, kad visavertės medicininės priežiūros paslaugų gavimas priklausys nuo socialinio mokesčio įmokų.
Faktiškai Latvijoje nuo kitų metų turėtų būti įvesta sveikatos draudimo sistema. Bus nustatyta, kokias ir per kokį terminą medicinos paslaugas galės gauti socialinį mokestį mokantys gyventojai.
Po šio įstatymo galutinio priėmimo niekas neturėtų keistis darbuotojams, už kuriuos privalomai sumokami nustatyti valstybės socialinio draudimo mokesčiai, pensininkams, vaikams iki 18 metų, našlaičiams iki 24 metų, mokiniams ir studentams, žmonėms su negalia, turintiems 1 ir 2 invalidumo grupes, Valstybinės užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems bedarbiams, Černobylio avarijos likvidatoriams, auginantiesiems neįgalius vaikus. Jie visi ir toliau mokės minimalų paciento mokestį.
Neapdrausti savarankiškai dirbantys žmonės nuo 2019 metų galės pretenduoti tik į minimalias valstybės apmokamas medicininės pagalbos paslaugas. Tai apims skubiąją pagalbą, akušerijos, šeimos gydytojas paslaugas, gydymui būtinus vaistus ir įrangą, taip pat turinčių didelę įtaką visuomenės sveikatos rodikliams susirgimų (pvz., psichikos ligos, tuberkuliozė) gydymą ir pan.
Už visas kitas gautas paslaugas neapsidraudusiems pacientams teks sumokėti arba metų pradžioje atlikti PSD įmoką už 12 mėnesių. PSD suma turėtų augti kitais metais 1 proc. (51,6 euro), 2019 m. – 3 proc. (154,8 euro), o nuo 2020 m. – 5 proc. (258 eurų) minimalaus darbo užmokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad numatytas minimalus darbo užmokestis sudarys 430 eurų.
Galutinis įstatymo projektas bus patvirtintas per trečiąjį skaitymą, o paskui perduotas pasirašyti prezidentui.
Gali išaugti sergamumas
Latvijos gydytojų ir odontologų asociacija išplatino atvirą laišką, kuriame įspėjo, kad toks sveikatos paslaugų finansavimo įstatymas padarys mažiau prieinamą planinę medicininę pagalbą šimtams tūkstančių mažai uždirbančių šalies gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad Latvijoje mokesčiai už sveikatos priežiūros paslaugas 28 proc. vargingiausiems gyventojams katastrofiškai dideli – jie negali to sau leisti.
Laiško autorių pastebėjimu, kad, pavyzdžiui, jei darbdavys dvejus metus darbuotojui nesumokės socialinio mokesčio, tai pacientui teks sumokėti iš viso apie 750 eurų tam, kad gautų pilną paslaugų paketą. Specialistai įsitikinę, kad tai ne tik labai neetiška, bet ir prisidės prie didžiulių eilių ligoninių priėmimo kambariuose, padaugės užleistų ligų ir mirtingumas skurdžiai gyvenančių gyventojų grupėje.
Naujojo visuomenės sveikatos paslaugų finansavimo įstatymo šalininkai tikina, kad jis bus naudingas socialiai neapsaugotiems Latvijos gyventojams – pensininkams, neįgaliesiems, vaikams, oficialiai registruotiems bedarbiams. Žadama, kad sveikatos priežiūros biudžetas išaugs 194 milijonais eurų, gerokai sutrumpės eilės pas gydytojus, numatyta išplėsti kompensuojamų vaistų sąrašą ir kt.
Prašo visuomenės pagalbos
Kaip pastebi portalas „Gorod.lv“, viena rimčiausių latvių medicinos bėdų – didžiulės eilės pas gydytojus specialistus, kurių ypač regionuose katastrofiškai trūksta. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis praėjusį mėnesį Daugpilio poliklinikoje norint gauti neurologo ar ortopedo-traumatologo konsultaciją reikėjo laukti 92, kineziterapeuto – 102, endokrinologo – 74, onkologo – 61 dieną. Eilė dėl elektromiografijos tyrimo Daugpilio regioninėje ligoninėje – 92 dienos, atlikti ultragarsinį krūtinės ląstos ir dubens organų tyrimą nepavyks, nes, kaip tvirtina ministerija, nėra specialisto.
O pacientai tvirtina, kad iš tikrųjų laukti priėmimo pas specialistą reikia daug ilgiau. Žinoma, šią problemą galima išspręsti sumokėjus atitinkamą sumą, bet daugumai žmonių tokios išlaidos yra ne pagal kišenę. Pasak Latvijos pensininkų asociacijos, kas trečias šalies pensininkas apskritai nesikreipia pas gydytojus, nes medicinos paslaugos nėra finansiškai prieinamos.
Tvirtinama, kad pacientai, praradę viltį gauti valstybės paramą sunkių ligų brangaus gydymo atveju, vis dažniau kreipiasi pagalbos į visuomenę. Ir jos sulaukia, nes žmonės pradeda suprasti, kad tokioje situacijoje gali atsidurti bet kuris Latvijos gyventojas.
Verta žinoti
Įtemptą sveikatos priežiūros sistemos situaciją šiemet kaitino ir liepą prasidėjęs daugiau kaip 600 Latvijos šeimos gydytojų streikas. Medikai reikalavo didesnių atlyginimų ir protestavo prieš, anot jų, ydingą sveikatos apsaugos reformą. Praėjusios savaitės pabaigoje streikas baigėsi, bet ministerijai buvo pateikti nauji reikalavimai.
.jpg)
Komentuoti: