Rusijos federacijos propagandinis aparatas vieną po kitos štampuoja naujienas apie šalies laimėjimus, puikią gyvenimo kokybę ir apie tai, kad aneksuotame Kryme viskas yra geriau, nei buvo prieš tai. Tačiau realybė, regis, yra visiškai kitokia – vienu metu regionui net grėsė humanitarinė katastrofa, o dabar nepavydėtinoje padėtyje jau atsidūrė ir nuo heroino priklausomi žmonės.
Rusijai aneksavus Krymą šiame regione priklausomybę nuo heroino besigydantiems žmonėms nutrauktas gydymas metadonu.
Naujų regiono šeimininkų politikos niuansai
806 su priklausomybe nuo heroino kovojančių žmonių nuo šiol Kryme nebegauna gydymo metadonu. Kol regionas dar priklausė Ukrainai, jiems šis gydymas buvo taikomas. Taip pat Krymo autonominėje respublikoje buvo populiarios švirkštų keitimo programos, kurios ypač prisidėjo prie naujų žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) susirgimo atvejų bei su narkotikų vartojimu susijusių nusikaltimų bei mirčių skaičiaus mažinimo.
Tačiau Rusijai aneksavus Krymą nuo gegužės 1-os dienos jame įsigaliojo gana archajiški Rusijos Federacijoje veikiantys įstatymai. Šiais dar 1997 metais priimtais įstatymais ne tik negarantuojamas nuo narkotinių medžiagų priklausančių žmonių gydymas, tačiau visiškai nelieka galimybės gydytis opioidų pakaitalais. Tokia politika ir švirkštų keitimo programų nebuvimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Rusijoje per 10 metų apsikrėtusių ŽIV žmonių skaičius padidėjo nuo 170 tūkst. iki 1,2 milijono. Rusijos federalinio AIDS centro vadovas Vadimas Pokrovskis žiniasklaidai teigė, kad daugiau nei 2 procentai 30-35 metų vyrų šalyje yra apsikrėtę šiuo mirtinu virusu. Nors problemos mastai milžiniški, Federalinės antinarkotikų agentūros vadovas Viktoras Ivanovas tikina, kad gydymas metadonu yra nepatikimas: „Praktiškai visos metadono atsargos Ukrainoje cirkuliuoja antrinėje rinkoje be jokios patikimos kontrolės, todėl šio narkotikų pakaitalo platinimas tampa kriminalinių gaujų pajamų šaltiniu.“ Krymo de facto Ministras Pirmininkas Sergėjus Donichas ėjo dar toliau ir teigė, kad gydymas metadonu yra viso labo farmacijos firmų pasipelnymo šaltinis.
„Tuzinai žmonių mirs dar iki metų pabaigos“
Simferopolyje uždarius kliniką, kurioje taikyta metadono terapija, į Kijevą pabėgo 35 metų amžiaus Oksana. Nuo priklausomybės gydyta moteris interviu „Ukrainos laisvajam radijui“ teigė, kad padėtis regione ypač prasta: „Mane ištiko didžiulis šokas ir isterija, kai sužinojau, kad Kryme veikusi programa yra naikinama. Esu neįgali ir galėjau mirti, jei būčiau pasilikusi Kryme be medikamentų, mat esu patyrusi insultą ir žinau tą jausmą, kai esi paliktas be pagalbos ir reikalingos terapijos. Metadonu gydyti pacientai, kurie neturėjo galimybės pabėgti iš Krymo, atsidūrė siaubingoje padėtyje. Daugybė jų mąsto apie savižudybę, o keletas jų tai jau bandė padaryti.“
Kalbas apie žiaurią realybę regione patvirtino Tarptautinis ŽIV ir AIDS aljansas (International HIV/AIDS Alliance (IHAA) – angl.), kuris liepą pranešė apie mažiausiai 20 dėl programos nutraukimo mirusių žmonių, iš kurių trys patys prieš save pakėlė ranką. Beje, nespėjusieji pabėgti iš regiono į Ukrainą ir pratęsti jau pradėto gydymo, buvo įkalinti dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. IHAA Ukrainos skyriaus programų koordinatorius Pavlo Skala teigė, kad centras šiuo metu priima ir rūpinasi 56-iais iš Krymo atvykusiais pacientais, tačiau apie 70 procentų jų dėl lėšų stygiaus turės sugrįžti į jau Rusijos kontroliuojama teritoriją. Tada jiems teks nedelsiant visiškai atsisakyti narkotinių medžiagų, nepriklausomai nuo žmogaus psichologinio prisirišimo ir būklės. Toks „gydymo“ metodas labai retai yra sėkmingas, mat 90 proc. žmonių vėliau vėl įjunksta į narkotikus, tad nesikeičiant Rusijos politikai Kryme aukų skaičius gali išaugti daugybę kartų.
Interviu
„Rusija mano esanti kitokia nei visos kitos šalys“
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata centrui vadovauja nuo 1992 metų ir įgyvendino narkotikų vartotojų reabilitacijos programą (1994) bei farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais (1995).
- Kokia gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais nauda?
- Gydymas opioidiniais vaistais, jei taip galima vadinti, dideliam skaičiui priklausomų nuo heroino žmonių yra ypač naudingas. Toks gydymas leidžia stabilizuoti sveikatos būklę, kontroliuoti tuberkuliozės, ŽIV, AIDS, virusinio hepatito C plitimą tarp šios grupės narių, taip pat jų stebėseną, laiku atlikti tyrimus ir jei reikia – gydymą. Toks gydymas ženkliai mažina nusikalstamumą, žmonių skaičių laisvės atėmimo vietose ir didina kitų žmonių, kurie nėra narkotikų vartotojai, saugumą. Taip pat iš juodosios rinkos ištraukiami narkotikų vartotojai – mes slopiname juodąją heroino rinką – atimame iš narkotikų „dylerių“ jų klientus.
-
Kas gresia žmogui, jei jo gydymas opioidiniais pakaitalais yra staigiai nutraukiamas?
- Žmogus dažniausiai grįžta prie švirkštimo. Jei nutrauktume gydymą šiandien, tas žmogus turbūt jau kitą dieną ką nors pavogtų, apiplėštų kokį automobilį, pavogtų rankinuką iš kokios moters, priduotų jį čigonų tabore, gautų „dozę“ ir galiausiai pradėtų bent du kartus per dieną važinėti į taborą. Po to turbūt sėstų į kalėjimą, mokesčių mokėtojai turėtų jį išlaikyti kur kas brangiau, o galiausiai jis išeitų iš kalėjimo sirgdamas atvira tuberkulioze ir užkrėtinėtų sveikus žmones viešose vietose.
-
Ar gydymas opioidiniais vaistiniais preparatais Lietuvoje plačiai taikomas?
- Lietuva yra turbūt pirmoji šalis buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, kur 1995 metais pradėtas toks gydymas. Nuo tada jis yra įteisintas kaip vienas metodų, kaip pirminio lygio sveikatos gydymo priemonė – užregistruoti 3 medikamentai, opioidiniai vaistai – buprenorfinas, buprenorfinas naloksonas ir metadonas. Lietuvoje gydymas prieinamas 13 savivaldybių, 4 priklausomybės ligų centruose ir 14 sveikatos gydymo centruose. Aprėpties, aišku, neužtenka, nes iš 5 500 probleminių narkotikų vartotojų, priklausomų nuo stipriųjų narkotikų, gydymas aprėpia mažiau nei 10 procentų. Išsivysčiusioje Europos Sąjungos šalyse aprėptis yra maždaug 60-70 procentų. Tad kiek kartų padidintume šios paslaugos prieinamumą, tiek kartų galėtume sumažinti narkotikų pardavėjų pelną ir narkotikų vartotojų įkalinimą bei tiek kartų galėtume padidinti visuomenės saugumą.
-
Kokie skirtumai tarp gydymo opioidų pakaitalais Lietuvoje ir Ukrainoje?
2013-ais metais buvau kviečiamas dirbti konsultantu Ukrainoje. Teko lankytis Donecko, Krymo ir Ivano Francivsko regionuose. Ukrainiečiai sparčiai plėtė gydymą opioidiniais vaistais, ypač gydymą metadonu, nes jis yra pigesnis. Ypač geros programos buvo sudarytos Kryme, mat pacientai galėjo gauti visas reikiamas paslaugas vienoje vietoje – gydymą opioidiniais vaistais, gydymą nuo tuberkuliozės, konsultacijas dėl ŽIV infekcijos bei hepatito C diagnozavimą. Tai yra, vienoje vietoje dirba ir gydytojai narkologai, ir gydytojai fiziatrai, ir gydytojai infektologai. Tai vertino ir Pasaulio sveikatos organizacija.
- Kaip jūs vertintumėte Rusijos politiką, kai draudžiamas bet koks gydymas opioidiniais vaistiniais preparatais?
- Tai yra turbūt specifinė ideologinė šios šalies politika, kadangi Rusija mano esanti kitokia nei visos kitos šalys ir šioje srityje ji nepripažįsta tokio gydymo metodo. Nors gydymas opioidiniais vaistais yra visuotinai pripažįstamas Pasaulinės sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro, AIDS organizacijos. Nuo 2005 metų metadonas įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinų vaistų sąrašą. Vadinasi, šie vaistai rekomenduojami net pačioms neturtingiausioms pasaulio valstybėms, bet Rusija to nepripažįsta. Ir tai yra racionalus, ideologinis veiksmas, nuostatos ir blogiausia, kad šias ideologines nuostatas, dalį rusiškos propagandos perima ir Baltijos valstybės, pavyzdžiui, Estija, kur yra didelė rusų populiacija.
.jpg)
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: