2022 vasaros ypatumai
Žiaurios karščio bangos tapo šios vasaros skiriamuoju ženklu. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonių atsparumas karščiui gali būti mažesnis, nei manyta. Jei tai tiesa, milijonams gali kilti pavojus anksčiau, nei tikėtasi. „Kūnai gali prisitaikyti prie temperatūros pokyčių per tam tikrą laiką, – sako Portlando valstijos universiteto (JAV) aplinkos planavimo ir prisitaikymo prie klimato tyrėjas Vivekas Shandas. – Per geologinį laiką buvo daug žmonijos išgyventų klimato pokyčių. Bet mes gyvename tokiu metu, kai šie pokyčiai vyksta daug greičiau.“
 
Vos įpusėjus 2022-iesiems, karščio bangos jau nusiaubė daugelį šalių. Karštis į Pietų Aziją atkeliavo anksti: balandžio mėnesį Vardoje, Indijoje, temperatūra siekė 45° C; Nevabšaho mieste, Pakistane, gegužės mėnesį užfiksuota temperatūra pakilo iki 49,5 °C. Iki pat liepos mėnesio Europoje sklido perspėjimai dėl didelio karščio, o kylant temperatūrai dar labiau paaštrėjo sausra ir kilo gaisrai. Jungtinė Karalystė sumušė karščiausią visų laikų rekordą liepos 19 d., kai Anglijos Koningsbio kaime temperatūra pasiekė 40,3 °C. Karščiai pakurstė gaisrus Prancūzijoje, todėl tūkstančiai žmonių buvo priversti evakuotis iš namų.
 
Ir litanija tęsiasi: Japonija išgyveno didžiausią birželio karščio bangą nuo pat 1875 m., kai buvo pradėta vesti statistika, ir dėl to šalyje buvo užfiksuota aukščiausia visų laikų birželio temperatūra – 40,2 °C. Kinijos pakrančių megapoliams – nuo Šanchajaus iki Čengdu – smogė karščio bangos, kai temperatūra regione taip pat pakilo per 40° C. O JAV birželio ir liepos mėnesiais virtinė karščio bangų apėmė vidurio vakarus, pietus ir vakarus. Temperatūra Šiaurės Plate, Nebraskoje, pakilo iki 42 °C, o Finikso valstijoje – iki 45,6 °C.
 
Precedentų nėra
Dabartinis pasaulinis atšilimo lygis Žemėje yra precedento neturintis ir mokslininkai jau kuris laikas teigia, kad prie to nemažai prisidėjo žmogaus technologinės veiklos sukelta klimato kaita. Nuo 1983 m. iki 2016 m. pasauliniu mastu žmonių poveikis ekstremaliam karščiui išaugo tris kartus, ypač Pietų Azijoje.
 
Karštis jau daro vis didesnę žalą žmonių sveikatai. Jis gali sukelti karščio mėšlungį, šilumos nuovargį ir perkaitimą, kuris dažnai būna mirtinas. Dehidratacija gali sukelti inkstų ir širdies ligas. Didelis karštis netgi gali pakeisti mūsų elgesį, padidindamas agresiją ir sumažindamas žmogaus gebėjimą sutelkti dėmesį.
 
Yra riba...
Žmogaus kūnas turi įvairių būdų optimaliai kūno temperatūrai palaikyti. Tačiau viskam yra riba. 2010 m. mokslininkai apskaičiavo, kad teorinė šiluminio streso riba – apie 35°C.
 
„Ir karšta bei sausa, ir šilta bei drėgna aplinka gali būti vienodai pavojinga, – sako Danielis Vecellio, klimato mokslininkas iš Penn State. – Karštose, sausose vietose, kur lauko temperatūra gali būti daug aukštesnė už odos temperatūrą, žmogaus kūnas visiškai priklauso nuo prakaitavimo, kad atvėstų. Šiltose, drėgnose vietose, kur oro temperatūra iš tikrųjų gali būti vėsesnė nei odos temperatūra (tačiau dėl drėgmės ji atrodo šiltesnė nei yra), kūnas negali taip efektyviai prakaituoti.“ Vietoj to, pasak D.Vecellio, vėsesnis oras, praeinantis pro odą, gali pašalinti šilumą.
 
Tyrėjai stebėjo dviejų dešimčių 18-34 metų tiriamųjų nuo karščio patiriamą stresą įvairiuose kontroliuojamuose klimatuose. Eksperimentų serijoje komanda keitė drėgmės ir temperatūros sąlygas kontroliuojamos aplinkos kameroje, kartais palaikydama pastovią temperatūrą ir keisdama drėgmę, o kartais – atvirkščiai.
 
Tiriamieji judėjo kameroje tiek, kad imituotų minimalią veiklą lauke, vaikščiojimą bėgimo takeliu arba lėtai mynė dviračio pedalus. Per šiuos eksperimentus, kurie truko 1,5-2 valandas, tyrėjai matavo tiriamųjų odos temperatūrą belaidžiais zondais ir vertino jų pagrindinę temperatūrą naudodami nedidelę telemetrinę tabletę, kurią tiriamieji prarijo.
 
...ir ji žemiau, nei manyta
Naujausi laboratoriniai Vecellio ir jo kolegų tyrimai rodo, kad bendras realus žmogaus šilumos streso slenkstis yra daug mažesnis, nei manyta, net jauniems ir sveikiems suaugusiems.
 
„Šiltomis ir drėgnomis sąlygomis tyrime dalyvavę asmenys nebegalėjo pakelti šilumos streso, kai „drėgnos lemputės temperatūra“ buvo artimesnė 30-31 °C. Karštomis ir sausomis sąlygomis ta „drėgnos lemputės temperatūra“ buvo dar žemesnė – 25-28 °C“, – pranešė tyrėjai vasario mėn. žurnale „Applied Physiology“. Kalbant apie kontekstą, itin sausoje aplinkoje, kurioje drėgnumas yra apie 10 proc., 25 °C drėgnos lemputės temperatūra atitiktų maždaug 50 °C oro temperatūrą.
Lauko darbininkams, pagyvenusiems žmonėms ar vaikams, tikėtina, šie šilumos streso slenksčiai yra dar žemesni.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!