Įstrigę vaikai
Viešbutyje įstrigusiems kūdikiams nestinga nei maisto, nei profesionalių slaugių dėmesio, tik artimųjų šilumos. Juos pagimdžiusios surogatinės motinos grįžo pas savo šeimas.
„Vaikai Ukrainoje neturėtų būti prekybos žmonėmis objektas“, - sako šalies žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova. Moters įsitikinimu, paviešinta istorija galbūt paskatins, bent jau užsienio piliečiams, sugriežtinti teikiamas surogatinės motinystės paslaugas. Mat Ukrainos įstatymai, reguliuojantys šią sritį, yra vieni liberaliausių. Tėvystė apibrėžiama tik genetiškai, o iš tokių paslaugų pirkėjų reikalaujama, kad jie tiesiog būtų teisiškai įtvirtinę partnerystę. Specialistai įsitikinę, kad tokie įstatymai pažeidžia vaikų teises.

Kompanija „BioTexCom“, kuri turi ir kliniką, prižiūrinčią surogatines motinas, praėjusį mėnesį išplatino už širdies griebiantį vaizdo įrašą iš viešbučio registratūros. Viltasi, kad nepaisant karantino kūdikių biologiniams tėvams bus suteikiamos išskirtinės sąlygos atvykti jų pasiimti. Vis dėlto šiuo metu daugiau nei penkiasdešimt kūdikių dar laukia tėvų. Karantino laikotarpiu daugelis tų, kurie negali susitiki su kūdikiais, dažnaisiais su jais bendrauja vaizdo skambučiais ar atsiunčia balso įrašus.
 

L.S. inf.
1,5
- tiek tūkst. Ukrainos moterų pernai kaip surogatinės motinos pagimdė kūdikius užsieniečiams.

 
Siūlo uždrausti
Pernai vaisingumo klinikų, kurios teikia tokias paslaugas, duomenimis, 1,5 tūkst. ukrainiečių moterų pagimdė vaikus poroms iš užsienio. Vienas pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos moterys gali pretenduoti tokiam „darbui“ – būti kartą jau gimdžius ir nebūti vyresnei nei 35 metų. Alina Strakovskaja pirmą kartą surogatine motina tapo 21-erių. Dabar, kaip pati sako, jos „darbo stažas“ – trys kūdikiai. „Aš per visą gyvenimą nebūčiau uždirbusi tiek pinigų. Kai pirmą kartą pamačiau klinikos skelbimą, mano gyvenime netrūko išgyvenimų: pašlijo santykiai su vyru, su sūnumi palikau namus.
 
Pamačiusi skelbimą pamaniau: tai - mano šansas, esu duobėje ir neturiu jokios išeities. Pirmas mano pagimdytas berniukas iškeliavo į Airiją. Už gautus pinigus išsinuomavau butą, kur gyvenau su sūnumi. Klinika labai mane prižiūrėjo“, - pasakojo moteris.
Surogatinės motinystės paketas Ukrainoje prasideda nuo 828 tūkst. grivinų (27,6 tūkst. Eur). Surogatinės motinos iš šios sumos gauna apie 330 tūkst. grivinų (11 tūkst. Eur). Klinikos skelbimus talpina laikraščiuose, viešajame transporte ar socialiniuose tinkluose.

Nesėkmės istorija
Liudmila, kuri panoro likti anonime, interviu užsienio žiniasklaidai teigė, kad klinikoms nesvarbu, kaip jaučiasi surogatinės motinos. „Viena auginau tris vaikus. Gyvenau kaime, praradau darbą, reikėjo mokėti paskolą bankui ir buvau atsidūrusi ant bankroto ribos. Bankas grasino atimti būstą. Tapti surogatine motina atrodė puiki išeitis. Pirmas bandymas, deja, nebuvo sėkmingas. Po trijų mėnesių patyriau persileidimą. Skolos augo, nes už persileidimą negavau visos sumos. Ryžausi antram kartui. Gimė mergaitė. Ji buvo tokia gražutė, nenorėjau atiduoti, nors puikiai supratau, koks susitarimas.
 
Buvo itin sunku psichologiškai. Po kurio laiko pradėjau jausti stiprius skausmus pilve. Man buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Neabejojau, jog ligai įtakos turėjo pagalbinis apvaisinimas. Norėjau, kad klinika man atlygintų nuostolius dėl žalos sveikatai. Bet jie atsisakė, supratę, kad daugiau vaikų išnešioti nebegalėsiu. Taigi uždirbtus pinigus teko išleisti gydymui“, - pasakojo Liudmila, dirbanti autobuso kontroliere. Klinikos „BioTexCom“ savininkas Albert Tochilovsky paklaustas, ar pasitaiko atvejų, kad tėvai atsisakytų gimusių kūdikių, atsako, teigiamai. „Tai nėra dažni atvejai. Tačiau jei gimus vaikui paaiškėja, jog jis turi kokių nors sveikatos problemų, tėvai gali jo atsisakyti. Per darbo praktiką turėjome tris tokius atvejus. Ką tuomet darome? Ieškome vaikams globėjų Ukrainoje“, - sako A.Tocilovsky.
Vis dėlto žmogaus teisių aktyvistai tikina, jog klinikų pateikiama informacija ne visai tiksli. Tokių vaikų esą gali būti kur kas daugiau. Ir didžioji jų dalis patenka į vaikų namus.

---

Tarp kitko
Teisine prasme surogacija – susitarimas tarp dviejų šalių, kuriuo surogatinė motina sutinka būti apvaisinta dirbtinio apvaisinimo būdu, išnešioti kūdikį ir jį pagimdyti, kūdikiui gimus atsisakyti visų motinystės teisių į jį užsakovų naudai. Surogacija yra įvaikinimo alternatyva ir būdas turėti kūdikį, genetiškai artimą bent vienam iš būsimų vaiko tėvų. Vis dėlto šis klausimas jautrus socialine, etine prasme, todėl pasaulyje jis reglamentuojamas skirtingai. Ukrainoje, Baltarusijoje, kai kuriose JAV valstijose ji leidžiama. Kai kur leidžiama tik vadinamoji altruistinė surogacija, kai už kūdikio išnešiojimą ir pagimdymą neatsilyginama. Trečiosiose šalyse ji nėra teisiškai reglamentuota arba laikoma neteisėta veikla.