Gwen, kurios tikrasis vardas neskelbiamas dėl privatumo priežasčių, nuo 2013 m., kai patyrė stuburo traumą, kenčia degeneracinį neuropatinį skausmą. Dėl fizinės traumos jos nervų ir imuninė sistema, ir šiaip apkrauta fibromialgijos bei Ehlers-Danlos sindromo, išseko galutinai. Kai jos būklė buvo pati blogiausia, kūno nervai, pasak Gwen, „tarsi bitės dūzgė kūne“ – tiek, kad ji net negalėjo leisti dukrai jos paliesti. Ji turėjo iš savo mažo miestelio Britų Kolumbijoje (Kanada) ne vieną valandą važiuoti, kad galėtų apsilankyti pas gydytojus specialistus, kurie rekomenduotų papildų arba išrašytų brangius, priklausomybę sukeliančius skausmą malšinančius vaistus. Vienintelis jos ilgalaikis pasirinkimas buvo nekompensuojamas gydymas ketamino infuzija.
 
Negauni pagalbos – kreipkis mirties
Gyvendama skurde Gwen manė, kad vienintelis jos pasirinkimas – pasinaudoti Kanados medicinos pagalbos mirštantiems (MAiD, angl. Medical Assistance in Dying) programa, nes valstybė atsisako užtikrinti jai gyvenimo kokybę. „Mano gydytoja elgėsi taip, lyg manęs negirdėtų, – prisimena ji pirmuosius bandymus pranešti apie šį sprendimą. – Ji vis skatino mane išbandyti ką nors kita... bet nebuvo ko daugiau bandyti.“
 
MAiD pirmą kartą buvo įdiegtas 2016 m., esą siekiant padėti žmonėms, sergantiems mirtinomis ligomis arba bet kokia kita liga ar negalia, sukeliančia nepakeliamas kančias, ir iš tiesų padėjo daugeliui. Tačiau dar 2019 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų specialioji pranešėja neįgaliųjų teisių klausimais pareiškė esanti „labai susirūpinusi“, jog Kanada neužtikrino, kad neįgaliesiems, siekiantiems valstybės pagalbos savižudybei, prieš pasirenkant būtų pateiktos tinkamos alternatyvos. Ataskaitoje Žmogaus teisių tarybą ji perspėjo, kad „pagalba numirštant neturi būti vertinama kaip ekonomiškai efektyvi alternatyva paslaugų neįgaliesiems teikimui“.
 
Iš pažiūros būtent taip ir yra. Tokios garsios bylos kaip veteranės paralimpietės Christine Gauthier, paliudijusios, jog jai buvo pasiūlyta kreiptis į MAiD po to, kai buvo atsisakyta įrengti prieigos rampą į jos namus, liudija apie sparčiai didėjančią labiausiai pažeidžiamų Kanados asmenų krizę. Nors Veteranų reikalų departamentas paneigė Ch.Gauthier istoriją, jie pripažįsta mažiausiai keturis atvejus, kai manoma, jog veteranų reikalų darbuotojas netinkamai pasiūlė MAiD. Šis klausimas buvo perduotas Kanados federalinei policijos tarnybai RCMP.
 
Svarsto galimybę plėstis
Dabar Kanados vyriausybė svarsto galimybę išplėsti MAiD paslaugų gavėjų sąrašą, įtraukiant žmones, sergančius psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija. Šį pakeitimą numatyta oficialiai įgyvendinti kovą, tačiau projektas neseniai buvo atidėtas, kad „provincijoms ir medicinos specialistams būtų suteikta laiko pasiruošti pokyčiams“. Ontarijo (Kanada) neįgaliųjų teisingumo tinklas (DJNO) pavadino šį atidėjimą „didžiuliu laimėjimu“, teigdamas tai įrodžius, kad „vyriausybė skubiai priėmė šį (sprendimą – red. past.), dėl kurio bus prarasta daug neįgaliųjų gyvybių“.
 
MAiD plėtrą peržiūrėjo Specialusis jungtinis medicinos pagalbos mirštant komitetas, kuris galutinę ataskaitą pateikė kovo 9 d. Tačiau šalies liberalų teisingumo ministras Davidas Lametti yra įsitikinęs, kad teisės aktai vis tiek bus priimti, bei priduria visokeriopai remiantis iniciatyvą. Komitetas taip pat svarsto ir kitus prieinamumo išplėtimus, pavyzdžiui, nutraukti sunkiai sergančių naujagimių gyvybę arba leisti paaugliams nusižudyti su valstybės pagalba.
 
Ant eugenikos ribos
Baimindamiesi neišvengiamos klimato kaitos ir ekonomikos krizės, Kanados neįgalieji ir jų advokatai neslepia dvejonių, jog medicininės pagalbos savižudybės gali tapti valstybės priemone atsikratyti to, ką kapitalistinė sistema galėtų pavadinti neproduktyviais kūnais. „Tai eugenika, – sako Gwen draugas Bunny (vardas pakeistas), Gwen gydymui skirto „GoFundMe“ iniciatorius. – Nėra kito būdo apibūdinti... Jei neduosite man pinigų būstui, nekontroliuosite rinkos, kad galėčiau sau leisti būstą, bet finansuosite mano savižudybę, tai yra eugenika.“
 
Kanadoje istorinis eugenikos precedentas jau ir šiaip yra. Alberta ir Britų Kolumbija turėjo seksualinės sterilizacijos aktus, galiojusius iki aštuntojo dešimtmečio, kuriuos įgyvendino provincijos eugenikos tarybos, siekdamos aiškiai atskirti neįgalius žmones, per penkis dešimtmečius priverstinai sterilizavusios maždaug tris tūkstančius tokių asmenų. Šiandien Kanados medicinos sistemos praktikuoja eugeniką mažiau akivaizdžiais būdais, pavyzdžiui, provincijose entuziastingai paimami organai iš tų, kurie siekia valstybės finansuojamos savižudybės. „[Kanada] turi ilgą eugenikos istoriją, kuria siekiama pašalinti neįgalius žmones iš mūsų bendruomenių, – sako Megan Linton, DJNO tyrėja ir advokatė. – Ar tai būtų per MAiD, ar per kitas institucijas, ar tiesiog per visišką socialinę izoliaciją.“
 
Atidėta pabaiga
Kanados statistikos departamento duomenimis, vienas iš keturių darbingo amžiaus neįgalių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, o neįgalieji dvigubai dažniau gyvena skurde nei įgalieji. Pagalbos neįgaliesiems programos įvairiose provincijose skiriasi, tačiau visos jos neužtikrina gyvenimo kokybės. Gwen didžiausia mėnesinė vienišos motinos pašalpa yra apie 1250 JAV dolerių, ji skirta nuomai, maistui, transportui, vaistams ir vaikų priežiūrai padengti.
 
Laimei, Gwen sako, kad jos „GoFundMe“ buvo pakankamai finansuota, kad padengtų pradinį gydymo ketaminu etapą, suteikdama jai pirmą vilties blyksnį per daugelį metų. Kalėdas ji galėjo praleisti išlipusi iš vežimėlio ir buvo dėkinga galėdama vėl pažaisti su dukra. „Gerai, kad pagaliau turiu šiek tiek jėgų kovoti“, – sako ji. Tačiau jos infuzijos poveikis jau pradeda mažėti, ir ji vėl atsilieka nuo lėšų rinkimo antrajam gydymo etapui. Be nuolatinės paramos, neilgai trukus ji grįš į neįgaliojo vežimėlį ir pajus „bites po oda“.
 
Ir net tada santykinė Gwen sėkmė yra labiau išimtis nei taisyklė, palyginti su daugybe neįgaliųjų visoje Kanadoje, kurie buvo priversti kreiptis MAiD. Rinkdama lėšas, ji prarado draugą dėl šių aplinkybių: Jennyfer Hatch, nusižudė su valstybės pagalba po to, kai daugelį metų nepavyko rasti vyriausybės paramos savo Ehlers-Danlos sindromo gydymui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!