Tai, kokia kryptimi, konservatyviąją ar liberaliąja, galiausiai pasuks galingiausia pasaulio šalimi vadinamos JAV, turi didžiulės įtakos visam pasauliui, o ypač artimiausiems jų sąjungininkams, tarp kurių yra ir Lietuva. Specialiai „Lietuvos sveikatai“ politologas Linas Kojala sutiko pakomentuoti apie tai, ko galima tikėtis bet kurio kandidato laimėjimo atveju.
 
Kandidatų požiūris į COVID-19 krizę
„Turbūt pirmiausia vertėtų paminėti, jog Donaldas Trumpas turėjo dvejopą požiūrį į pandemiją. Tą požiūrį jis taip pat dažnai keitė. Iš pradžių, net ir gaudamas autoritetingų šaltinių informaciją apie gresiantį pavojų, jis dažniausiai buvo linkęs tai nuvertinti. Yra net išsakęs mintis, jog pavasarį, atšilus orams, virusas staiga ims ir išnyks. Tačiau dabar akivaizdu, jog tai yra ilgalaikė problema, ką parado vien du šimtai tūkstančių nuo šio užkrato mirusių amerikiečių. Pandemija išties jaučiamai pakirto Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomiką ir taip pat kaip ir didžiojoje pasaulio dalyje privertė imtis griežtų suvaldymo priemonių.
 
Prezidento D.Trumpo laikysena šiuo klausimu keitėsi, tačiau akivaizdu, jog visumos suvaldymas nebuvo viena jo stipriausių savybių ar stipriausias argumentas dabartinių rinkimų kontekste. Jis labiau akcentuoja tai, jog yra vienintelis, kuris gebės atkurti šalies ekonomiką po pandemijos. Būtent ekonomines kompetencijas jo elektoratas dažnai ir įvertina“, – apie prezidento D.Trumpo poziciją koronaviruso pandemijos atžvilgiu pasakoja politologas.
 
Savo ruožtu D.Trumpo oponentas Joe Bidenas, anot L.Kojalos, laikosi kardinaliai priešingos pozicijos ir yra kritiškas pareigas einančio prezidento atžvilgiu.
„Joe Bidenas kampanijoje pandemiją pasitelkia kaip instrumentą kritikai. Aršiai pasisako apie prezidentą Trumpą, teigdamas, jog jis nesugebėjo suvaldyti krizės, kad nepaisydamas mokslininkų bendruomenės nuomonės ir rekomendacijų elgiasi neatsakingai. Ne kartą pabrėžė, jog Trumpas viešose vietose nedėvi apsauginės veido kaukės. Bidenas save įvardija kaip tą alternatyvą Trumpui, kuri yra absoliučiai būtina valstybei šios krizės metu“, – tęsia L.Kojala.
 
Reikšmė Lietuvai
Po įvykių Ukrainoje 2014-ais metais saugumas Lietuvos valstybei tapo vienas pagrindinių prioritetų. Kariuomenei pradėtas skirti vis didesnis biudžetas, propagandos ruporai pradėti imti už ragų, o pačios Lietuvos teritorijoje kaip atgrasymo priemonė buvo dislokuoti NATO kariniai daliniai. B.Obamos prezidentavimo metu, kuomet ir buvo stebimas Rusijos suaktyvėjimas Lietuvos kaimynystėje, NATO rytinis flangas galėjo jaustis ganėtinai užtikrintai, tačiau atėjus į Ovalųjį kabinetą Donaldui Trumpui, dėl kai kurių jo pasisakymų saugumo politikos klausimais, pradėjo kilti tam tikros abejonės. Linas Kojala visgi tikina, jog nepaisant to, kas ateis į Baltuosius rūmus, kardinalaus JAV atgrasymo politikos pasikeitimo tikėtis nevertėtų.
 
„Joe Bidenas yra patyręs politikas, Baltijos šalyse lankęsis viceprezidentavimo laikais. Jis visuomet palaikė Baltijos šalių narystę NATO. Taip pat aktyviai pasisako už karinių pajėgų stiprinimą šiame regione. Jo pozicija yra tvirta ir aiški – JAV įsipareigojimai Baltijos šalių saugumui turi nemažėti. Bidenas žino, jog Rusija kelia didelę grėsmę ir mano, jog Jungtinės Amerikos Valstijos turi atlikti esminį vaidmenį, kad atgrasytų bet kokias galimas provokacijas“, – apie vieno kandidatų poziciją Baltijos regiono saugumo atžvilgiu pasakojo pašnekovas.
Savo ruožtu D.Trumpo nuomonė nėra tokia aiški, tačiau, anot politologo, – veiksmai kalba patys už save.
 
„Dabartinio prezidento pozicija šiuo klausimu būtų šiek tiek dvilypė. Jis yra ganėtinai kritiškas NATO atžvilgiu. Dažnai pabrėžia, jog Europos šalys neskiria pakankamai dėmesio savo pačių gynybai, jog pernelyg pasikliauja amerikiečių saugumo garantijomis. Gal net piktnaudžiauja tuo. Tačiau jei pažvelgtumėme į praktinius sprendimus, kuriuos galiausiai priėmė Trumpo administracija, turbūt pernelyg jais skųstis, bent jau didžiąja dalimi, tikrai negalime. Matyti, jog JAV karių skaičius Lenkijoje nuosekliai didėja, išaugo lėšos, kurios yra skiriamos atgrasymo iniciatyvai, būtent nukreiptai į Rytų Europos regioną. Jis taip pat apginklavo letaline ginkluote Ukrainą, kas padeda šiai valstybei jaustis bent šiek tiek atsparesnei Rusijos agresijai. Yra daugybė kitų aspektų, kurie iš esmės atspindi ganėtinai nuoseklią JAV užsienio politiką. Kitaip tariant Jungtinių Amerikos Valstijų strategija, nepaisant to, kas užima kėdę Ovaliajame kabinete, nėra taip lengvai ir greitai perrašoma per kelias dienas“, – apie D.Trumpo poziciją užsienio politikos klausimais papasakojo politologas Linas Kojala.

---

 
Tarp kitko
Amerikiečių žvalgybos tarnybos kol kas neaptiko jokių požymių, kad įsilaužėliai kištųsi į balsavimo procesą per antradienį vykusius JAV prezidento rinkimus, pranešė televizija NBC. „Po kelerių metų planavimo ir nuogąstavimų jokių rimtų kibernetinių atakų 2020 metų rinkimų dieną nepastebėta“, – konstatavo televizija, remdamasi Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) direktoriumi Chrisu Krebsu. „Manau, kad matote trejų su puse metų aktyvaus įvairių JAV institucijų bendradarbiavimo rezultatą“, – pareiškė Ch.Krebsas. Jis džiaugėsi, kad rinkimų organizatoriai bendradarbiavo su JAV žvalgybos tarnybomis. „Palyginti su padėtimi 2016 metais, buvome daug geriau pasirengę“, – pridūrė CISA vadovas.