Trokšta pinigų
 
Gegužę per šimtą JAV ligoninių vienijanti sveikatos sistemos organizacija „Ascension“ paskelbė, jog kibernetinės atakos sutrikdė dalies gydymo įstaigų darbą.
 
JAV gydymo įstaigas vienijančios organizacijos „Intermountain Health“ kibernetinio saugumo vyriausiasis specialistas Erickas Deckeris apibūdina skirtingas kibernetinių atakų rūšis: vienomis kibernetiniai nusikaltėliai siekia sukelti maksimalią žalą informacinei sistemai, o tada prašo išpirkos. O kitomis atakomis bando pagrobti įvairius jautrius duomenis.
 
Kibernetinio saugumo specialistai bando „įkirsti“ priešininko mąstyseną. Jie įvardija, kas nusitaikė į gydymo įstaigų informacines sistemas. „Tai yra nusikalstamos organizacijos, trokštančios pasidaryti sau daug arba tiek, kiek pavyks, pinigų. Sofistikuotos (pažangios) infrastruktūros pagalba jos apskaičiuoja ir vykdo ataką. Ši nebūtinai yra sofistikuota, tačiau naudojama metodologija ir nusikalstamų organizacijų bendradarbiavimo metodai gan pažangūs“, – komentuoja E.Deckeris.    
 
Jis pasakoja, kaip dažniausiai kibernetiniai nusikaltėliai patenka gydymo įstaigos (ar kitos institucijos) informacinės sistemos vidun. Pasak E.Deckerio, programišiai atsiunčia suklastotą elektroninį laišką su nuoroda, o vartotojui ją paspaudus kompiuterį užkrečia virusas. Kitas kelias – įvairių institucijų atstovais apsimetę sukčiai informacinius duomenis stengiasi išpešti per pokalbį telefonu. Virusas į informacinę sistemą taip pat gali patekti ir per užkrėstą programinę įrangą. Sukčiai gali įsilaužti ir dėl vartotojo prisijungimo prie nekontroliuojamų informacinių sistemų.
 
Kenkia įvaizdžiui
 
Klivlendo klinikos vyriausiasis kibernetinio saugumo specialistas V.Zeynalovas pabrėžia, kad kibernetiniai nusikaltėliai daro žalą ne tik pavienėms ligoninėms, bet ir sveikatos apsaugos sistemos įvaizdžiui bei tvarumui. „Kibernetinės atakos kelia problemų ne tik dėl prarastų duomenų. Dėl šių atakų gydymo įstaigos praranda pacientų pasitikėjimą“, – pastebi V.Zeynalovas.
 
Ekspertas įsitikinęs, kad kibernetinės atakos prieš gydymo įstaigas –neišvengiama, bet pakeliama šiuolaikinio pasaulio tikrovė: „Turime suprasti, kad programišiams, kaip ir karo lauke, pavyks įžengti koją į mūsų teritoriją. Tačiau jiems teks skintis kelią pro mūsų gynybines sienas. Tada galime perimti iniciatyvą.“
 
V.Zeynalovas pabrėžia nuolatinio gydymo įstaigų kibernetinio saugumo tobulinimo svarbą. „Iš esmės turime nulaužti save, kol mūsų nenulaužė kas nors kitas. Jeigu žinosime savo silpnąsias vietas, galėsime jas sutvirtinti. Panašiai kaip ir mūsų kūno imuninė sistema“, – pastebi ekspertas.
 
Pasak jo, Klivlendo klinikos kibernetinio saugumo specialistai stengiasi užtikrinti apsaugą beveik nepastebimai gydymo įstaigos darbuotojams. „Norime suteikti galimybę mūsų slaugytojams ir gydytojams daugiau laiko praleisti su pacientu, užuot nerimavus dėl slaptažodžių“, – darbo tikslus įvardijo V.Zeynalovas.
 
Galėtų prisidėti Vyriausybės?
 
JAV kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, jog prie gydymo įstaigų saugumo plėtros galėtų prisidėti ir šalies Vyriausybė. V.Zeynalovas pastebi, jog finansinė pagalba kibernetinės gynybos diegimo ir plėtrai ypač svarbi mažoms ligoninėms. „Du su puse tūkstančio ligoninių turi mažiau negu po šimtą lovų. Jos nuogąstauja dėl tų pačių problemų. Mes turime suremti pečius ir dalintis savosiomis gynybos strategijomis“, – kalbėjo ekspertas.
 
E.Deckeris primena, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija ypač mažesnio biudžeto gydymo įstaigoms 2025-aisiais numatė skirti 1,3 milijardų JAV dolerių (apie 1,2 mlrd. eurų) pažangioms kibernetinio saugumo sistemoms diegti. Be to, šalies Vyriausybė taip pat galėtų kurti bendrą kibernetinės gynybos organizacijų tinklą. „Negalime pavieniui sustabdyti į mus nusitaikiusių organizacijų“, – svarstė ekspertas. Jis skatina gydymo įstaigas atlikti kibernetinių atakų pratybas. Ir nors ligoninių personalas veikiausiai nesusidurs su identiška repetuota problema, bet pratybos išlavins reikiamus operatyvaus reagavimo įgūdžius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!