Japonijoje paskelbus karantiną savižudybių skaičius sumažėjo daugiausiai per penkerius metus. Specialistai tai sieja su nukeltais mokslo metais, mažesniu darbo krūviu bei galimybe daugiau laiko leisti su šeima. Tačiau baiminamasi, jog užsitęsus ekonominiam nuosmukiui, kurį sukėlė pandemija, geros tendencijos gali virsti blogomis.
Japonijoje savižudybių skaičius balandį sumažėjo 20 proc., palyginti su pernai tuo pačiu metu. Specialistai šiuos skaičius sieja su vėluojančiais mokslo metais, nutrūkusiomis kelionėmis į darbą ir galimybe daugiau laiko praleisti su šeima.
Baimės nepasitvirtino
Panašu, kad karantinas Japonijoje išėjo į naudą - savižudybių skaičius balandį sumažėjo 20 proc., palyginti su pernai tuo pačiu metu. Specialistai šiuos skaičius sieja su vėluojančiais mokslo metais, nutrūkusiomis kelionėmis į darbą ir galimybe daugiau laiko praleisti su šeima. Pasak specialistų, savižudybių skaičiaus mažėjimas yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus, nepaisant to, kad buvo daug baimių, jog dėl kilusios pandemijos ir paskelbto karantino žmonių patiriamas stresas išaugs. Maža to, karantino metu neveikia ir daugelis prevencinių pagalbos linijų. Tačiau situacija priešinga.
Skaičiai
Balandį gyvybę sau atėmė 1455 žmonės, tai 359 mažiau lyginant su 2019 metų balandžio mėnesiu.
Savižudybių skaičius Japonijoje po truputį mažėjo nuo 2003 m., kai buvo pasiektas aukščiausias pikas po 34 tūkst. nusižudžiusių žmonių kasmet. Praėjusiais metais tokį kelią pasirinkusių japonų buvo šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. O labiausiais suicido atvejų sumažėjo šių metų balandžio mėnesį, kai visi tikėjosi šuolio į viršų.
Koronaviruso pikas Japonijoje pasiektas balandžio viduryje, kai per dieną buvo diagnozuojama po 500 naujų atvejų. Todėl Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį. Nors apribojimai nebuvo tokie griežti kaip kitose šalyse, tokios priemonės kaip „lik namuose“ ženkliai paveikė savižudybių prevencijos organizacijas. Maždaug 40 proc. jų turėjo arba užsidaryti, arba dirbti trumpiau. Tai kėlė nerimą dėl labiausiai pažeidžiamų žmonių: bijota, kad negavę pagalbos jie priims skaudžius sprendimus.
Gali atsimušti rikošetu
Nors pastaruosius kelerius metus savižudybių skaičius Japonijoje tarp suaugusių žmonių mažėjo, tarp vaikų išaugo. Viena pagrindinių to priežasčių nurodomos patyčios ir kitos problemos mokykloje. Mokslo metų pradžia balandį Japonijoje, kaip nurodo specialistai, - kai kuriems moksleiviams streso kupinas laikotarpis. Jų atidėjimas dėl pandemijos išgelbėjo gyvybes, bent laikinai. „Mokykla kai kuriems jauniems žmonėms sukelia didelį stresą. Tačiau šį balandį jo nėra. Vaikai likę namuose su šeimomis jaučiasi saugūs“, - sako Yukio Saito, buvęs Japonijos federacijos „Inochi-no-Denwa“ telefoninių konsultacijų vadovas.
„Skirtingai nei vaikai, suaugusieji, ištikus krizei ar gamtos katastrofoms, apie savižudybę negalvoja“, - sako Y.Saito ir priduria, kad tai rodo 2011 m. duomenys, kuomet dėl stipraus žemės drebėjimo, cunamio įvyko branduolinė nelaimė Fukušimoje. „Tokios nelaimės suvienija bendruomenes, žmonėms kyla noras dirbti išvien ir ką nors pakeisti. Žinoma, tai - tik prielaida, bet, mano nuomone, gana argumentuota, nes ją patvirtina turimi duomenys“, - sako Y.Saito.
Dar vienas svarbus veiksnys, turintis įtakos savižudybių skaičiaus mažėjimui, kad ir ankstesnių nelaimių atveju, ir dabartinės pandemijos metu didelė dalis žmonių neina į darbus, kur jie praleidžia daug valandų.
„Ekonomika ir spaudimas, patiriamas darbe, yra vienas savižudybių skaičių lemiančių veiksnių. Todėl tikėtina, kad šis pagerėjimas gali atsimušti rikošetu, jei ekonominis nuosmukis, sąlygotas pandemijos, užsitęstų. Deja, žinant ekspertų prognozes, tai yra tikėtina. Tokius šuolius parodo ir ankstesnės ekonominės krizės“, - sako Y.Saito, kuris šiuo metu yra ir vienas Japonijos savižudybių prevencijos asociacijos valdybos narių.
Lietuvoje
Paskelbus karantiną Lietuvoje, nužudymų skaičius šalyje išaugo net 122 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paskelbė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis. Jis pripažino, kad policijai ši tendencija tapo netikėtumu. „Nesitikėjome, kad bus toks kilimas. Kiek analizavome, visiems atvejams įtakos turėjo smurtas artimoje aplinkoje. Beveik visuose nužudymuose buvo vartojamas alkoholis, praktiškai visuose nusikaltimuose buvo rizikos grupės, asmenys buvo galimai asocialūs“, – kalbėjo R Kiškis. Pasak jo, statistika rodo, kad kita nusikalstama veika, kurios atvejų skaičius išaugo, paskelbus karantiną Lietuvoje, yra nežymūs sveikatos sutrikdymai – šių nusikaltimų padaugėjo 9 proc.
Palyginti su pernai pavasariu, su smurtu artimoje aplinkoje susijusių nusikalstamų veikų – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sužaloti – padaugėjo. Kaip rodo statistika, viešosios tvarkos pažeidimų, nesunkių sveikatos sutrikdymų, pinigų padirbinėjimų ir neteisėto mokėjimo priemonių panaudojimo, paskelbus karantiną, sumažėjo daugiau nei 40 proc., apie 17 proc. sumažėjo vagysčių atvejų.
Komentuoti: