Europos Sąjungai pirmadienį teko susidoroti su šoku dėl populistų proveržio Italijos rinkimuose. Kol ES politikai svarsto, ko laukti iš naujosios šalies valdžios, italų medikai perspėja – jei šioji nesiims spręsti sveikatos sektoriaus problemų, gali tikėtis streiko.
Gruodį protestuodami prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones sveikatos sistemoje Italijoje streikavo tik gydytojai. O prieš dvi savaites šalyje medikai surengė vieną didžiausių streikų, jo metu buvo teikiama tik skubi medicinos pagalba.
Laimėjo euroskeptikai ir populistai
Naujienos iš Romos pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Berlynui pavyko užbaigti kelis mėnesius trukusią politinę aklavietę. Vokietijos kanclerė Angela Merkel užsitikrino ketvirtą ketverių metų kadenciją stipriausios Europos ekonomikos lyderio poste. Tačiau palengvėjimas dėl Vokietijos truko neilgai, nes Italijos rinkimuose daugiausiai rinkėjų palaikymo sulaukė antiimigracinė ir euroskeptiška „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“) bei populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S). Daugiausiai spaudimo Europai teks dėl migracijos problemos sprendimo, nes į Italiją plūsta migrantai iš Afrikos. Pagal vadinamąsias Dublino taisykles, migrantai prašymus suteikti prieglobstį privalo teikti Bendrijos šalyje, kurią jie pirmiausiai pasiekė, todėl tokiose šalyse kaip Graikija ar Italija, kurias užplūdo didelė migrantų banga, buvo pakurstyta ksenofobija.
90
- tiek tūkst. pacientų dėl italų medikų streiko prieš dvi savaites nebuvo atliktos planinės operacijos.
Britų pavyzdžiu neseks
Analitikų nuomone, Italija dabar gali tapti kliūtimi pokyčiams ES. „Kadangi M5S ir euroskeptiškajai „Lega Nord“ sekasi geriau nei tikėtasi, tolesnė pažanga dėl Europos integracijos gali būti sudėtinga“, – teigė makroekonominių tyrimų kompanijos „Capital Economics“ specialistas Jackas Allenas. Tiesa, specialistai sako, jog Italijos išstojimas iš euro zonos – mažai tikėtinas. Tačiau kiti tvirtina, kad būtent ekonomika gali Italiją išlaikyti teisingame kelyje. „Išstojimas iš euro zonos, jau nekalbant apie išstojimą iš ES, tebėra mažai tikėtinas“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ atstovas Federico Santi. Pasak jo, sudėtingos populistų derybos suformuoti stabilią vyriausybę gali baigtis tik pavasariui įsibėgėjus.
Ragina spręsti medikų problemas
Savo ruožtu Italijos medikai naujai valdžią perspėja, jog neketina taikstytis su esama padėtimi ir ragina pirmiausia spręsti sveikatos sektoriaus problemas. Maža to, savo tikslų grasina sieksią streikais.
Reikia paminėti, jog prieš dvi savaites Italijos medikai surengė vieną didžiausių streikų šalies istorijoje, kuomet buvo teikiama tik skubi medicinos pagalba. Gydytojų ir slaugytojų profsąjungos patikina, kad streikas gali pasikartoti, jei naujoji valdžia seks prieš tai buvusios pėdomis mažindama finansavimą sveikatos apsaugai bei toliau tęsdama tradiciją pasirašyti laikinas sutartis su gydymo įstaigų darbuotojais.
Profsąjungų pateiktais duomenimis, prieš porą savaičių į gatves išėjo daugiau nei 150 tūkst. gydytojų, chirurgų, veterinarų, ligoninių administracijos darbuotojų ir biologų, priklausančių 42 sveikatos sektoriaus profsąjungoms. Veikė tik būtinosios pagalbos skyriai. Darbuotojai protestavo dėl sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų mažinimo ir atlyginimų įšaldymų. Dėl streiko maždaug 90 tūkst. pacientų nebuvo atliktos planuotos operacijos, o 600 tūkst. pacientų negalėjo, kaip numatyta, pasikonsultuoti su gydytoju. Būtinoji pagalba buvo garantuota, tačiau profsąjungos ragino žmones eiti į ligoninę tik pačiu būtiniausiu atveju. Sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai pareiškė surengsiantys antrąjį streiką kovo mėnesį, jei nebus patenkinti jų reikalavimai.
Kas mėnesį po streiką
Praėjusių metų gruodį protestuodami prieš Vyriausybės planuojamas taupymo priemones sveikatos sistemoje Italijoje streikavo tik gydytojai. Visą dieną trukusiame streike dalyvavo 200 tūkst. medikų, praneša agentūra APA.
Dėl to nebuvo atlikta 2 mln. medicininių tyrimų ir 40 tūkst. planuotų operacijų. Darbas vyko tik reanimacijos ir greitosios pagalbos skyriuose, pranešė gydytojų sąjunga „Anaao Assomed“.
Protestas buvo nukreiptas prieš biudžeto įstatyme numatytas taupymo priemones sveikatos sistemoje. Dėl to, anot medikų, teko smarkiai sumažinti darbuotojų skaičių. Vykstantis valstybės lėšų mažinimas esą kelia grėsmę valstybinės sveikatos apsaugos sistemos ateičiai.
Profsąjungos kritikavo, kad piliečiams vis dažniau tenka patiems padengti gydymo išlaidas. Tai ypač paliečia mažas pajamas gaunančius italus, kurie jau ir taip pajuto pastarųjų metų krizės padarinius. Medikų streikas sukėlė vartotojų teises ginančių organizacijų pasipiktinimą.
Tarp kitko
Masiniai medikų streikai, besikartojantys kas kelerius metus, Italijoje prasidėjo 2010 metais, tuomet buvo protestuojama prieš Silvio Berluskonio vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo numatyta sumažinti sveikatos apsaugos finansavimą. Tuomet pagal Italijos parlamento priimtą dvejų metų griežto taupymo planą tikėtasi sutaupyti apie 25 milijonus eurų šalies biudžeto lėšų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: