Gyvenimas pasikeitė per naktį
Diagnozavus pirmą COVID-19 atvejį Italijos valdžiai prireikė dar dvidešimties dienų, kol kovo 9-ąją buvo paskelbtas griežtas visuotinis karantinas, dabar pasaulio visuomenėse plačiai vadinama lockdown‘u. Staiga pakito tai, kas iki tol taikos (karine prasme – red.past.) metu buvo laikoma normaliu gyvenimu. Medicininių paslaugų prieinamumas, laisvas judėjimas šalyje ir pasaulyje, apsipirkimai parduotuvėse, pramogos, laikas su šeima, draugais staiga pasirodė nebesą duotybė.
Praėjus metams po pažinties su koronavirusu Italijoje skaičiuojama daugiau nei 88 tūkst. prarastų gyvybių užsikrėtus COVID-19. Tai - antras didžiausias mirčių skaičius Europoje po Jungtinės Karalystės.
 
Gilėja socialinė nelygybė ir skurdo lygis, silpsta ekonomika, kuri ir taip dar nebuvo atsistačiusi po 2008-ųjų krizės. Ne išimtis ir sveikatos apsaugos sistema. „Tuo metu, kai teko susidurti akis į akį su pandemija, nacionalinė sveikatos sistema buvo nuskurdusi dėl dešimtmetį trukusių finansinių apkarpymų“, - sako Italijos visuomenės sveikatos ekspertė profesorė Nino Cartabellotta. 
2010-2019 m. Italijos visuomenės sveikatos sektorius prarado 37 milijardus eurų pajamų. Vyresnio amžiaus gydytojai nebuvo pakeičiami laiku paruoštais jaunais specialistais, pasirodė, jog ištikus pandemijai trūksta net tokių specialistų kaip anesteziologai, prastai suplanuotas ligoninių tinklo darbas. O virusas, pasak profesorės, visada keliauja greičiau nei politika ir biurokratija.
 
Labas, čia - COVID-19
Lombardijos regiono ligoninės anesteziologė, diagnozavusi pirmąjį COVID-19 atvejį šalyje, išsyk suprato, kad šis ligos atvejis kitoks. Niekuo nepanašus į tai, su kuo tenka susidurti kasdien. „Mane iškvietė kolegė sakydama, kad atvyko pacientas su itin sunkiu plaučių uždegimu. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tai - virusinė pneumonija. Tiesa, pacientas atsivežė prieš pusantros paros kitoje gydymo įstaigoje darytas plaučių rentgenogramas ir palyginus tyrimus buvo akivaizdu, kad liga progresuoja žaibiškai. To paciento akys buvo pasruvusios krauju, prasidėjo konjunktyvitas, beje, šis simptomas vėliau tapo dažnu tarp kovidinių pacientų. Jam darėsi vis sunkiau kvėpuoti, turėjome skubiai hospitalizuoti reanimacijos skyriuje“, - pasakoja gydytoja Annalisa Malara.  
 
Vėliau hospitalizuoto paciento žmona medikams papasakojo, jog prieš kelias savaites vyras bendravo su kolega, grįžusiu iš Kinijos ir buvusiu netoli Uhano. Tuomet ligoninėje pradėta skambėti pavojaus varpai, tiesa, vis dar buvo tikimasi, jog tai - pavienis atvejis. „Deja, per kelias dienas į reanimaciją paguldėme dar kelis pacientus su kone identiška simptomatika ir šie niekaip nebuvo vienas su kitu susiję ar pažįstami. Netrukus simptomai pasireiškė ir vienam kolegai, ką galiausiai patvirtino ir tyrimai“, - pasakoja anesteziologė.
 
Vos per kelias savaites Italijos medikus ištiko šokas ir neužtikrintumas, ar su COVID-19 apskritai įmanoma kovoti. Į ligonines kasdien plūdo šimtai pacientų, virusas vienodai griebė jaunus ir senus, sveikus ir turinčius gretutinių ligų. Tačiau, pasak A.Malara, sunkiausi buvo du dalykai. Pirma, pacientus gydyti dar nė neturint nuovokos, kaip virusas gali pakenkti, kokias reakcijas ir padarinius organizme palikti. Antra, uždraudus lankymą ligoninėse, siekiant stabdyti viruso plitimą, skambinti pacientų artimiesiems ir kasdien pranešti apie dešimtis mirusiųjų: „Kai pasigirdo svarstymai, kad reikia stabdyti sergamumą, plokštinti atvejų kreivę, nuoširdžiai netikėjome, kad tai apskritai įmanoma.“
 
Išlindo sistemos spragos
„Turėjau lankyti pacientus namuose, mat jeigu COVID-19 simptomai pastebimi anksti, ligą galima kontroliuoti, realiau išvengti hospitalizacijos, gydymo reanimacijoje su dirbtine plaučių ventiliacija. Pacientai turi didesnę tikimybę išgyventi“, - sako 1400 pacientų prižiūrinti Kvarto mieste dirbanti šeimos gydytoja Antonella Cicale. Pasirodo, prasidėjus pandemijai ir masinei panikai šeimos gydytojai nė nebuvo aprūpinti reikiamomis būtiniausiomis asmens apsaugos priemonėmis: kaukėmis, respiratoriais, pirštinėmis ir kitkuo.
 
Negana to, buvo daug biurokratinių mechanizmų, kurie ne padėjo, o trukdė dorotis su pandemija. Strigo PGR testų atlikimas, atsakymų teko laukti ilgai, o kiekviena minutė paciento gydymui buvo neįkainojamos vertės. Kai kuriomis AAP Italijos šeimos gydytojai buvo aprūpinti tik praėjusių metų balandį, o kai kurie jų sulaukė tik atėjus rudeniui.
„Nuošalyje liko visos kitos ligos, atrodė, kad egzistuoja tik COVID-19, trūko dėmesio sergantiems lėtinėmis, onkologinėmis ligomis. Dirbome po keturiolika valandų per parą ir niekuomet nesimatė tos kovos galo“, - sako A.Cicale.

---

 
Tarp kitko
Neabejotina, kad Italija taip pat sieks kuo geriau aprūpinti gyventojus vakcinomis ir pasiekti kuo didesnes vakcinavimo apimtis. Tačiau Italijos medikai nestokoja kritikos valdžiai dėl pernelyg lėtų, nerangių sprendimų pandemijos metu, mat visa tai pareikalavo daugiau aukų, nei jų galėjo būti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!