Greta Thunberg (16 m.) išgarsėjo tuo, jog užuot ėjusi į mokyklą penkiolika dienų praleido sėdėdama priešais Švedijos parlamentą protestuodama prieš valstybės neveiklumą kovojant su klimato kaita. „Noriu, kad jūs panikuotumėte. Kad jaustumėte baimę, kurią jaučiu kasdien. Noriu, kad imtumėtės veiksmų“, – Pasaulio ekonomikos forume dar sausį kalbėjo Greta. Šiandien ji yra pasaulinio jaunimo judėjimo veidas.
Gydytojai Gretai Thunberg diagnozavo Aspergerio sindromą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei selektyvų mutizmą. Ji pati teigia, kad selektyvus mutizmas reiškia, jog ji kalba tik tada, kai to tikrai reikia, o kalbėti apie klimato kaitą - būtina.
Kalba, kai reikia
Savo TED kalboje Greta teigė, kad klimato kaita pradėjo domėtis, kai jai buvo maždaug aštuoneri. Tačiau niekaip negalėjo suprasti, kodėl taip mažai daroma, idant tai būtų keičiama. Būdama vienuolikos mergaitė susirgo depresija ir nustojo kalbėti. Gydytojai Gretai diagnozavo Aspergerio sindromą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei selektyvų mutizmą. Ji pati teigia, kad selektyvus mutizmas reiškia, jog ji kalba tik tada, kai to tikrai reikia, o kalbėti apie klimato kaitą - būtina.
Mergaitės mama Malena Ernman - populiari Švedijos operos dainininkė, kuri prieš dešimtmetį Švedijai atstovavo „Eurovizijos“ dainų konkurse. Be to, ji parašė knygą apie šeimos potyrius auginant dvi autistes dukras Gretą ir Beatą.
Gretos tėvas – aktorius Svante Thunberg. Paauglės tėvai nesidžiaugia, kad protestuodama ji nelanko mokyklos, tačiau tvirtina gerbią jos laisvę pasirinkti. „Ji gali pasilikti namie ir būti nelaiminga arba protestuoti ir būti laiminga“, - sako S.Thunberg.
Tėvai palaiko Gretos idėjas: prisidėdama prie anglies dioksido pėdsakų mažinimo mergaitės motina atsisakė tarptautinių pasirodymų, kad nereikėtų keliauti lėktuvais. Thunberg šeima įsirengė saulės jėgainę ir pradėjo auginti daržoves savo žemėje už Stokholmo miesto ribų. Visi šeimos nariai, jei prireikia kur nors nuvykti, mieliau renkasi važiuoti dviračiu. Šeima taip pat turi ir elektromobilį, kurį naudoja tik esant būtinybei.
„Mokyklos streikas“
2018-ųjų rugpjūtis Švedijoje buvo pažymėtas karščio bangomis, kurios sukėlė didžiulius miškų gaisrus. Artėjant parlamento rinkimams Gretai kilo idėja, kad, norėdama atkreipti dėmesį į klimato kaitą, veikti turi nedelsiant. Taip gimė „Mokyklos streiko dėl klimato“ iniciatyva - jo metu Greta dvi savaites kasdien vietoje mokyklos ateidavo prie Švedijos parlamento ir ragino politikus kovą su klimato kaita padaryti jų programų prioritetu. Po rinkimų, rugsėjo 9-ąją, paauglė grįžo į mokyklą, tačiau toliau protestavo kiekvieną penktadienį. Mergaitė sulaukė vis didesnio pasaulio žiniasklaidos dėmesio ir jos idėjas palaikančiųjų būrio.
Šiemet „Mokyklos streikas“ virto globaliu jaunimo judėjimu, įkvėpusiu protestus pasaulyje. Skaičiuojama, kad iki balandžio 125-iose valstybėse jau įvyko per du tūkstančius protestų. Į gatves išėję streikuotojai reiškia nusivylimą, pyktį ir baimę, kylančią dėl klimato kaitos padarinių bei politikų neveiksnumo, aiškių priemonių situacijai gerinti nebuvimo. Pastarųjų dienų protestai, rengiami aktyvistų grupės „Extinction Rebellion“, taip pat vyksta įkvėpti žinutės, kurią skleidžia Greta Thunberg. Viešėdama Londone, ji teigė, kad: „pernelyg ilgai politikai ir institucijos išvengė atsakomybės dėl neveiksnumo kovojant su ekologine ir klimato krize, tačiau mes turime užtikrinti, kad tai nebesitęstų ir būtų priimami tinkami sprendimai“.
Dar nevėlu, jei pasistengsim
Šiuo metu Greta prie Švedijos parlamento penktadieniais tęsia protestus. Prie streiko dažnai prisijungia studentai ir jaunimo organizacijos. Mergaitės tėvai teigia sako, kad protestai netrukdo mokyklai, ji tiesiog turi mažiau laisvo laiko. Greta jau yra pasisakiusi Jungtinių Tautų klimato kaitos bei Davoso konferencijose, kur įvardino klimato kaitą kaip žmogaus sukeltą katastrofą. Susitikusi su Popiežiumi Pranciškumi ji dėkojo už jo aiškų pasisakymą dėl klimato kaitos, o šis paragino Gretą nesustoti, eiti pirmyn. Ji taip pat yra paraginusi Europos Sąjungos valstybių lyderius „panikuoti“ dėl klimato kaitos.
Kovo viduryje Norvegijos parlamento narys Freddy André Øvstegård ir du Socialistinės kairiosios partijos nariai pateikė Gretos kandidatūrą 2019-ųjų Nobelio taikos premijai gauti. „Klimato kaita jau yra karų, konfliktų ir nesantaikos priežastis ir ji taps tik svarbesnė ateityje. Kai Greta atsisėdo priešais parlamentą, ji pradėjo pasaulinį judėjimą, raginantį imtis veiksmų dėl klimato kaitos ir taip skatina taiką“, - sako F.A.Øvstegårdas. Socialiniame tinkle „Twitter“ Greta rašė esanti pagerbta ir labai dėkinga už nominaciją.
„Sulaukiu daug palaikymo iš tarptautinės aplinkosaugos bendruomenės. Kažkodėl mano mokyklos protestas pritraukė daug dėmesio, tada gavau progą daug kur dalyvauti“, - sako Greta. Paklausta, kaip ji jaučiasi dėl to, jog prireikė mokyklinukų, kad politikai ir žiniasklaida atkreiptų dėmesį į klimato kaitą, ji sakė: „Man labai liūdna. Manau, kad turime suprasti, jog mums daug kas nepavyko, tačiau vis dar yra laiko viską pakeisti, jei visi stengsimės daryti neįmanomą.“
Tarp kitko
2019-ųjų Nobelio taikos premija bus įteikta spalį. Jei Gretai pavyktų ją laimėti, ji būtų jauniausia Nobelio taikos premijos laimėtoja. Šiuo metu jauniausia premijos laureatė yra septyniolikmetė
Malala Yousafzai, kuri 2014-aisiais buvo apdovanota už savo siekį visiems vaikams gauti mokslą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: