Žaliasis smegenų plovimas

Protestuotojai išskleidė baltos medžiagos skraistę prieš įėjimą į Švedijos parlamentą. Joje buvo parašyta: „Klimato teisingumas = socialinis teisingumas (angl. Climate justice = social justice). Pasak G.Thurnberg, šiuo protestu dalyviai pasipriešinti socialinę nelygybę skatinančiai sistemai. Nors didelė pasaulio gyventojų dalis, anot jos, negali patenkinti būtiniausių poreikių, turtingiausi vartotojai sueikvoja didžiulius resursus.
 
Žiniasklaidos atstovams ji sakė, kad galios pozicijose esantys asmenys ignoruoja aktyvistus ir labiausiai klimato kaitos pažeidžiamus asmenis. Politikai renkasi tik trumpalaikius finansiškai naudingus sprendimus. Vedami godumo jie aukoja žmonių ir planetos gerovę. „Klimato teisingumo judėjimas dešimtmečius bandė pranešti žinią. Mokslininkai ir labiausiai paveikti žmonės dar ilgiau skalambijo pavojaus varpais. Tačiau valdžios žmonės nesiklausė. Jie atkakliai ignoravo ir tildė tuos, kurie drįso kalbėti“ – „The Guardian“ citavo G.Thunberg.   
 
Klimato aktyvistė teigia, kad jos gimtinė visiškai ignoruoja klimato krizę ir nelaiko to rimčiausia problema. Ji kaltina Švedijos valdžią melu ir tikslingais siekiais sukurti įspūdį, esą valstybė juda gera aplinkos apsaugos linkme. Pasak jos, šalis tik apsimeta klimato lydere. „Švedija itin gerai moka užsiimti žaliuoju smegenų plovimu (angl. greenwashing) ir pateikti save kaip klimato lyderę. Tačiau mes turime didelius išmetamųjų teršalų kiekius vienam gyventojui. Taip pat ir vartojimu pagrįstus biogeninius išmetamuosius teršalus, ypač jeigu įvertinsime istorinius rodiklius. Tad tikrai nesame klimato lyderiai“, – tikino G.Thunberg.
 
Žaliasis smegenų plovimas – tai aplinkos apsaugos ir klimato kaitos aktyvizmo pasaulyje gerai žinoma sąvoka. Pastarąja įvardijamas tikslingai vykdomas klaidingas informacijos formavimas. Pavyzdžiui, organizacijos ar šalys sąmoningai atskleidžia teigiamą aplinkosauginės veiklos informaciją, bet nutyli arba slepia aplinkai kenksmingą veiklą, rodiklius. Žalieji smegenų plovikai sąmoningai konstruoja teigiamą, bet sykiu klaidingą įvaizdį. 
 
Proteste dalyvavo ir psichologijos lektorius Ben Kenwardas. Pastarasis negailėjo kritikos šalies valdžiai. „Mokslas aiškiai parodo, jog mūsų civilizacija sugrius, jeigu nepakeisime savosios krypties. Politikai išduoda paprastus žmones, nesiimdami reikiamų veiksmų“, – prie Švedijos parlamento atvykusiems „The Guardian“ korespondentams pasakojo protesto dalyvis.
 
Protesto akciją nutraukė vietos policija. G.Thunberg pareigūnams priešinosi pasyviai, tačiau buvo nutempta nuo parlamento vartų. Šią protesto formą pasirinko ir dalis kitų aktyvistų. Vėliau G.Thunberg palydėta į policijos automobilį.        
 
Ir apdovanojimai, ir kritika

Dvidešimt vienerių aktyvistė tapo žinoma prieš maždaug šešerius metus. Penkiolikmetė Europos Parlamente pažėrė kritikos politikams, nesirūpinančiais, pasak jos, klimato krize. Po beveik pusmečio aktyvistė pasakė garsiąją kalbą Jungtinių Tautų suvažiavime, kuris vyko Niujorke. „Turėčiau būti mokykloje kitoje vandenyno pusėje. Jūs kreipiatės į mus, jaunus žmones, ieškodami vilties. Kaip jūs drįstate! Jūs pavogėte mano svajones ir vaikystę, dalindami tuščius pažadus“, – tąsyk rėžė būsima klimato aktyvizmo žvaigždė.
 
Po šios kalbos G.Thunberg iš viešos aktyvizmo arenos nebepasitraukia. Ji ne tik buvo ne kartą suimta protestuose, bet ir pateko ant ne vieno žurnalo viršelio. 2019 metais klimato aktyvistė tapo jauniausiu „Time“ žurnalo išrinktu Metų žmogumi. Prestižinis leidinys ją vadino jaunimo galia. Tais pačiais metais ji pateko į „Forbes“ įtakingiausių pasaulio moterų šimtuką. 
 
Tiesa, aktyvistė sulaukė ir pašaipų. Ypač iš kontroversiškų veikėjų. Štai buvęs kikbokseris, verslininkas ir socialinių tinklų įžymybė Andrew Tate pasiūlė jai atsiųsti savo trisdešimt trijų automobilių sukuriamos taršos duomenis. Nuo jo neatsiliko ir kitas pasaulio mačo – tuometinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Šis viešai siūlė aktyvistei atvėsti ir spręsti savo pykčio problemas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!