Griežtas karantinas - tik problemos atidėliojimas?

Inga Markeliūtė
2020-05-11
Kodėl švedai elgiasi priešingai nei kitos Europos šalys? Neuždaro sienų, mokyklų, kavinių, o pasitiki žmonių nuovokumu, kad šie plaus rankas, laikysis atstumų ir apskritai bus sąmoningi. Pandemijos pradžioje daug kas dėl tokio Švedijos Vyriausybės sprendimo trūkčiojo pečiais. Tačiau, pasak buvusio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio, kas jau kas, o švedai tikrai žino, kaip tvarkytis su infekcinėmis ligomis. Rezultatas – nemažai sveikatos specialistų jau ne puse lūpų kalba, jog būtent švedai turėtų tapti pavyzdžiu, kaip tvarkytis su koronavirusu.
Griežtas karantinas - tik problemos atidėliojimas?
„Manau, kad dabar jau visiems aišku, kad griežtas karantinas neapsaugo pagyvenusių, sergančių ir silpnų žmonių, gyvenančių globos ar slaugos namuose. Kitas svarbus dalykas, ką matome iš kitų šalių patirties, - griežtas karantinas nesumažina ir mirtingumo nuo COVID-19. Šios pandemijos, kad ir kaip bebūtų liūdna mes negalime suvaldyti griežtomis karantino sąlygomis“, - įsitikinęs Švedijos Vyriausybės ir Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio sekretoriaus patarėjas Johan Giesecke.

Mokslu nepagrįstos priemonės
Švedijos Vyriausybės ir Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio sekretoriaus patarėjas Johan Giesecke, duodamas interviu Amerikos ekonomikos tyrimų institutui, teigė, jog šios pandemijos atveju švedai naudojosi dvejomis moksliškai pagrįstomis priemonėmis, kurių nauda yra įrodyta.
„Žinote, šios priemonės iš principo nieko nekainuoja. Na, turbūt daugeliui pasitikėjimo nekelia, jei priemonei nereikia išleisti kelių milijonų ar milijardų. Bet pakalbėkime apie pigiąsias. Viena jų, kurią, beje, žinome jau šimtą penkiasdešimt metų – rankų plovimas. Tikiuosi, kad ši pandemija daugelyje visuomenių šį įgūdį dar labiau sustiprins. Kita priemonė – atstumo laikymasis. Kitaip - nesiartinti labai arti prie žmonių.


Visos kitos priemonės, kurių šiuo metu ėmėsi daugelis šalių, pavyzdžiui, miestų ar net valstybių uždarymas, neturi jokio mokslinio pagrindimo, kad yra efektyvios siekiant suvaldyti pandemiją. Tai - gal tik smūgio, teksiančio sveikatos apsaugos sistemai, sušvelninimas“, - teigia J.Giesecke, kuris laikomas vienu stipriausiu epidemiologu, patarinėjančiu Švedijos Vyriausybei. Beje, ji įdarbino Anders Tegnell, kuris šiuo metu naviguoja švedų pandemijos valdymo strategiją ir kuriam tenka lavina priekaištų.
Vis dėlto J.Giesecke sako, jog ateis laikas, kai visi dėkos A.Tegnell, nes kol kas jis tvarkosi puikiai. „Žinoma, negaliu pasakyti, kad viskas ėjo kaip per sviestą. Buvo padaryta klaidų. Bet tai - natūralu. Ne tik tavo šalyje, bet ir kitose augant visuomenės panikai turi skubėti ir galbūt ne viską įgyvendini tobulai. Tačiau galime aptarti taikytas priemones. Mano įsitikinimu, sienų uždarymas yra beprasmis. Viruso židiniai kyla visose šalyse, todėl jokios prasmės, kad virusas bus atvežtas iš kitos. Mokyklų uždarymas, draudimai žmonėms išeiti į lauką taip pat nereikalingi. Tai - kvailystė, kuri neturi jokių mokslinių paaiškinimų“,- dėsto J.Giesecke.

Visuomenė ne kvaila
Kaip sako epidemiologas, pandemijos suvaldymui labai svarbus žmonių sąmoningumas. „Švedijos Vyriausybei prireikė turbūt bene keturių šimtų metų, kad visuomenė pasitikėtų jų priimamais sprendimais. Šiandien švedai taisyklių laikosi laisva valia. Mums nereikia valdžios įsakymų, reikalaujančių, kad žmonės liktų namuose. Tai svarbus Švedijos strategijos principas – žmonės nėra kvaili. Jeigu paaiškinsite, kad tam tikros taisyklės išeis jiems į naudą ir padės kitiems, žmonės jūsų paklausys. Tik mokėkite tai pasakyti, skirti laiko atsakyti į visus klausimus, įsiklausyti. Jei informacija bus pasakyta, kad reikia daryti taip ir ne kitaip, nes tai sakome mes, kurie žino viską geriau, visuomenė prieštaraus. Jei bandysite su žmonėmis kalbėtis kaip su nieko nežinančiais kvailiais, natūralu, kad jie numos į jus ranka ir nė nemėgins klausyti. Negi jūs klausytumėte to, kuris jums aiškintų, kad esate kvailas?“ – interviu metu klausė mokslininkas ir pridūrė, kad toks principas būtų veiksmingas bet kurioje šalyje, ne tik Švedijoje.

„Manau, kad dabar jau visiems aišku, kad griežtas karantinas neapsaugo pagyvenusių, sergančių ir silpnų žmonių, gyvenančių globos ar slaugos namuose. Kitas svarbus dalykas, ką matome iš kitų šalių patirties, - griežtas karantinas nesumažina ir mirtingumo nuo COVID-19, tai akivaizdu lyginant Didžiosios Britanijos patirtį su kitomis Europos šalimis. Šios pandemijos, kad ir kaip bebūtų liūdna mes negalime suvaldyti griežtomis karantino sąlygomis“, - įsitikinęs J.Giesecke.

 
Problemos atidėliojimas
Paklaustas, kodėl gi kitos šalys ėmėsi griežto karantino, jei jos esą nelabai veiksmingos, švedų epidemiologas sakė: „Į šį klausimą tikrai negaliu atsakyti. Mano galva, tai - tik problemos atidėjimas vėlesniam laikui. Pasvarstykime, kas bus po poros mėnesių? Viruso problema vis tiek liks aktuali. Tuo aš nė kiek neabejoju. Tačiau šalys negali ilgą laiką gyventi griežtame karantine. Todėl man kyla klausimas, ką jos darys po karantino? Taip, dabar daugelis baksnoja į mus pirštu sakydami, kad mirtingumas nuo koronoviruso Švedijoje didesnis nei kaimyninėse šalyse. Tačiau kaimyninių šalių - Danijos, Norvegijos ir Suomijos - problema yra ta, jog taikomus ribojimus kada nors teks panaikinti.
 
Kai taip nutiks, užsikrėtimų skaičiai šoktels į viršų. Kas tada? Nesakau, kad šiandien švedai jau turi susiformavusį kolektyvinį imunitetą. Kol jį pasieksime visos šalies mastu, užtruks. Ko gero, kelis mėnesius. Aišku, imunitetas susiformuos ne visam gyvenimui, o tik, tarkim, metams, tačiau tiek laiko pakaks kovai su epidemija“, - sako mokslininkas.
Remiantis oficialia statistika, Švedijoje užfiksuota mažiau nei 25 tūkst. susirgimų COVID-19. J.Giesecke teigimu, tikras užsikrėtusiųjų skaičius yra gerokai didesnis, nes dauguma koronaviruso nešiotojų – žmonės, kuriems nepasireiškia rimti simptomai.


Tarp kitko
Mirtingumo nuo koronaviruso procentas Švedijoje yra didesnis nei kaimyninėse valstybėse. Mirčių nuo koronaviruso skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, Švedijoje šiuo metu yra 274 – tai daugiau nei kaimyninėse Suomijoje (43), Danijoje (85) ar Norvegijoje (39), tačiau mažiau nei Italijoje (481), Prancūzijoje (386) ar Didžiojoje Britanijoje (423).


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica