Gamtos stichijos tęsiasi. Kenčia Libija

Emilis Jakštys
2023-09-25
Libijos gyventojai išgyvena dėl artimųjų netekties ir prarastų namų. Sugriuvus užtvankai, Dernos mieste kilo potvynis, pareikalavęs mažiausiai 11 tūkst. gyvybių. Nemaža dalis nukentėjusiųjų yra sužeisti. Nepaisant sudėtingo politinio krašto konteksto, vyksta gelbėjimo darbai. Prasidėjo streikai. Protestuotojai ragina valdžios institucijas prisiimti atsakomybę dėl potvynio ir ištirti sugriuvusios užtvankos priežastis.
Gamtos stichijos tęsiasi. Kenčia Libija
Po praūžusios audros Dernos mieste (Libija) sugriuvo dvi užtvankos, o kilęs potvynis apsėmė miestą. CNN duomenimis, tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs potvynis Afrikos istorijoje.

Skaudžios potvynio pasekmės
Galinga audra Daniel praūžė ne tik Libijoje, bet ir Graikijoje, Bulgarijoje bei Turkijoje. Dėl audros virš Dernos miesto sugriuvo dvi užtvankos, o rugsėjo 10 dieną kilęs potvynis apsėmė miestą. Potvynis sunaikino maždaug vieną ketvirtį miesto infrastruktūros. Vietomis pakilusio vandens aukštis siekė net tris metrus.
 
CNN duomenimis, tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs potvynis Afrikos istorijoje. Prieš beveik šimtą metų gamtos stichija nusinešė apie 3 tūkst. Alžyro gyventojų gyvybių. Šiais metais dėl gamtos stichijos skaudžiai nukentėjo Kongo Demokratinė Respublika (2,970 aukų). Per paskutinį šimtmetį su naikinančia potvynio galia susidūrė ir kitos Afrikos valstybės: Somalis, Mozambikas, Nigerija, Egiptas, Pietų Afrika ir Marokas. Pastarasis, kaip rašyta praėjusiame L.S. numeryje, šį rugsėjį dėl kilusio žemės drebėjimo neteko kelių tūkstančių gyvybių.
 

Dernos gyventojams stinga geriamojo vandens, medicininės pagalbos ir maisto. Perpildytos krašto ligoninės. Gerdami užterštą vandenį apsinuodijo mažiausiai 55 vaikai. Dėl ištikusios nelaimės kelios dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti namus. Libijos gyventojai išgyvena šoką, netekties skausmą, nerimą ir baimę. 
 
„The Guardian“ pašnekovui Ibrahimui Abdulsamia kartu su žmona Fatima al-Hadi pavyko išsigelbėti. Keturias dienas pora praleido po nuolaužomis kol jų neišvadavo gelbėtojai.
 
„Nesitikėjau, kad pavyks išsigelbėti, bet su Dievo malone mums buvo suteiktas šansas gyventi“, – teigia nukentėjęs vyras, kurio žmona buvo įsikibusi į judviejų dukrą, tačiau vandens srovė jas atskyrė. Laimei, dvylikametę pavyko surasti kitai gelbėtojų komandai. Kitaip nei šiai šeimai, daugelis nukentėjusiųjų negali pasidžiaugti gera baigtimi.
 
„Mes vis dar nieko nežinome, girdime tik gandus. Dalis stengiasi mus nuraminti, kiti sako, kad mums reikia pabėgti iš miesto. Neturime vandens ir reikiamų resursų“, – dienraščiui „Reuters“ pasakojo nukentėjęs vyras.
 
Prieštaringi vertinimai
Mirę asmenys yra užkasami masinėse kapavietėse, tačiau toks laidojimo būdas sulaukė kritikos. Pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarybos atstovo Jano Egelando teigimu, mirusiųjų Dernos gyventojų laidojimas masinėse kapavietėse neturėtų vykti. Pasak jo, reikia atpažinti ir įvardinti žuvusius asmenis. Juk ypač mirusiųjų artimiesiems svarbu žinoti žūties faktą.
 

Pasaulio meteorologijos tarybos vadovas Petteris Taalas kritikavo Libijos valdžią, pabrėždamas, kad optimaliai veikianti meteorologijos sistema būtų padėjusi išvengti tokio masto tragedijos. Pasaulio meteorologijos taryba anksčiau stengėsi bendradarbiauti su Libija, tačiau pastangos nebuvo sėkmingos.
 
Politinis šalies klimatas buvo įtemptas dar prieš gamtos stichiją. Nuo 2014 m. Libijoje prasidėjo pilietinis karas. Pasak Dernos mero Abdulmenamo al-Ghaičio, prieštaringa politinė atmosfera šalyje lėmė, kad sugriuvusi užtvanka anksčiau nesulaukė reikiamos priežiūros ir atnaujinimo.
 
Šiuo metu Libijoje prasidėjo protestai prieš šalies Vyriausybę. Protestuotojai ragino valdžios institucijas prisiimti atsakomybę dėl kilusio potvynio ir kuo skubiau ištirti užtvankos griūčių priežastis. 

 
Lietuvos reakcija
„Galimai Libijoje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojame išlikti budriems, sekti naujienas ir vadovautis pagalbos tarnybų rekomendacijomis“, – Lietuvos piliečiams pranešė Užsienio reikalų ministerija.
 
Lietuvos Raudonasis Kryžius sureagavo ne tik į žemės drebėjimą Maroke, tačiau ir į Dernoje įvykusią gamtos katastrofą. Humanitarinės pagalbos organizacija skatina aukoti. Surinktos lėšos bus siunčiamos Libijos Raudonojo Pusmėnulio kolegoms. Geros valios žmonių aukos bus panaudojamos būtiniausiems daiktams įsigyti: palapinėms, pledams, maistui ir vandeniui.
 
„Yra sakoma, kad Lietuvoje mes gyvename lyg „Dievo ausy“, tad nepamirškime įvertinti ramybės ir taikos, kurią turime, tačiau raginame nenusisukti nuo tų, kuriuos ištiko tragedija. Prisidėkite prie pagalbos nukentėjusiems Libijoje“, – rašoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pranešime spaudai.
 
Humanitarinė organizacija išreiškė užuojautą ne tik Dernos gyventojams, tačiau ir Libijos Raudonojo Pusmėnulio kolegoms. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, Libijoje žuvo trys humanitarinės pagalbos organizacijos savanoriai.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Antrąjį gegužės pirmadienį yra minima Nacionalinė moters sveikatos patikros diena. Nors informacijos apie prevencinių patikrų naud...
    Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

    Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

    Gydytojas urologas onkologas dr. Aušvydas Patašius kasdien keliais frontais kovoja prieš prostatos vėžį &ndas...

    Budinti vaistinė


    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

    razinka


    Sveika šeima


    Ko ieškoti šokolado etiketėse?

    „Žmonės įpratę manyti, kad juodasis šokoladas turi būti kartus, tačiau kartumas nėra kokybės ženklas. Priešingai, dažnai tai prastos kokybės ar netinkamai apdorotų pupelių požymis“, – vieną didžiausių mitų apie juodąjį šokoladą griauna šokolado ekspertės. Apie šokolado kokybę kalba...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Piliulė nuo vienatvės
    Henrikas Vaitiekūnas Piliulė nuo vienatvės
    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti

    Naujas numeris