„Užuojautos ir gerumo pergalė“
Viena eutanazijos įteisinimo šalininkių Naujojoje Zelandijoje buvo teisininkė Lecretia Seales, kuri 2011 m. sužinojusi, kad turi smegenų auglį pradėjo teisinę kovą su valstybe. Deja, 2015-aisiais ji mirė, nesulaukusi palankaus sprendimo. Tačiau moters darbus tęsė jos vyras Matt Vickers.
 
Idėja prasiskverbė ir į parlamentą, kur sulaukė ministrės pirmininkės Jacinda Arden ir opozicijos lyderės Judith Collins palaikymo. 2020 m. surengtas referendumas parodė, kad didžioji dalis visuomenės pritaria eutanazijos įteisinimui – 65,1 proc. balsavusiųjų išreiškė palaikymą.
 
Pritarus visuomenei, pritarė ir įstatymų leidėjai. Praėjus metams po sprendimo priėmimo įstatymas pradėjo galioti 2021 metų lapkričio mėnesį. Šios kampanijos dalyviai įvykį pavadino „užuojautos ir gerumo pergale“.
 
Pasinaudoję įstatymu
Statistika rodo, kad nuo eutanazijos įteisinimo Naujojoje Zelandijoje kiekvieną savaitę savanorišką mirtį pasirenka vidutiniškai vienas arba du žmonės. „Per pirmuosius du mėnesius kreipėsi 73 žmonės, o mažiau nei 20 asmenų jau tai padarė“, – informaciją pateikia Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Skaičiuojama, kad per pirmuosius įstatymo veikimo metus eutanaziją pasirinks apie 100 žmonių, nors tikėtasi, kad tokių bus daugiau nei 300. Laikinai Gyvenimo pabaigos pasirinkimo draugijos prezidentės pareigas einanti Ann David teigia, kad šis skaičius nestebina, nes eutanazija kiekvienoje valstybėje prasideda lėtai: „Ne visi žino, kad savanoriška eutanazija jau yra įteisinta ir mūsų šalyje.“
 
Už eutanaziją kovojusi Darbo partijos narė ir parlamentarė Maryan Street pasakoja, kad jos draugas vienas pirmųjų kreipėsi pagalbos, kad užbaigtų gyvenimą: „Nebuvau pagalvojusi, kad teisės aktas taip greitai bus pritaikytas mano draugui.“ Politikė pasakoja, kad jos draugui buvo diagnozuotas smegenų auglys, o gydytojai pranašavo ne ilgesnę nei 18 mėn. gyvenimo trukmę. Tik jo būklė blogėjo ne dienomis, bet valandomis. „Jis nenorėjo būti mažesnis už save, – įvardija G.Street, – jis atitiko visus kriterijus ir pasirinko pats.“
 
Norint taikyti pagalbinę mirtį, paciento būklę turi įvertinti du gydytojai, kurie, jei kyla abejonių, siunčia jį pas psichiatrą. Sveikatos ministerija praneša, kad iš 56 žmonių, kuriems atlikti du vertinimai, nė vienam neprireikė trečiosios apžiūros. Iki šiol net 130 specialistų yra užsiregistravę dalyvauti ir įvertinti pacientus eutanazijos klausimu.
 
COVID-19 konspiracija
„Naujoji Zelandija taikys eutanaziją COVID-19 pacientams.“ „Naujosios Zelandijos vyriausybės teigimu, pacientai paguldyti į ligoninę dėl COVID-19 gali mirti nuo eutanazijos, jei gydytojai taip nuspręs.“ Ir tai tik dvi antraštės, kurios neseniai šmėžavo socialiniuose tinkluose.
 
Nors įrašai daug dėmesio nesulaukė, o facebook informaciją blokuodavo kaip melagingą, prieš eutanaziją nukreiptos internetinės svetainės su malonumu platino dezinformaciją. „The Defender“ straipsniuose teigta, kad hospitalizacijos skaičiui išaugus eutanazija būtų naudojama kaip priemonė situacijai suvaldyti. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija paneigia sklandančius gandus.
 
Katalikų bendruomenė prieš
Prieš įsigaliojant įstatymui Naujosios Zelandijos vyskupai išplatino pranešimą, kuriame rašoma: „Teisinis eutanazijos prieinamumas nekeičia katalikų įsitikinimų apie šią praktiką. Mūsų pagrindinis įsitikinimas – žmogaus gyvybė yra šventa ir kitas žmogus negali jos atimti.“ Vadovaujantis šiuo argumentu jie pareiškė, kad katalikų poilsio namai ir hospisai „tokios pagalbos“ neteiks.
 
Tiesa, vyskupai, katalikų sveikatos specialistai, kapelionai, kunigai ar sielovados darbuotojai nusprendę padėti eutanaziją pasirinkusiam žmogui, nėra varžomi tai daryti. „Tikėjimas pirmiausia mus ragina likti kartu su kenčiančiu žmogumi, –rašoma pranešime, – visa tai reiškia paguodą: nešti kitų kančią, ja dalintis ir palaikyti juos vienatvėje, kad jie jaustųsi mylimi, priimti ir palaikomi.“
 
Savo gairėse Naujosios Zelandijos vyskupai pažymi, kad lydėjimas kito žmogaus į savanorišką mirtį „nereiškia lydinčiojo moralinio sutikimo“ ir nekeičia Bažnyčios nuomonės dėl eutanazijos. „Tai tiesiog užtikrina, kad niekas nebus paliktas likimo valiai“, – pabrėžia Bažnyčia.

---

 
Tarp kitko
Žmogus, siekiantis, kad jam Naujojoje Zelandijoje būtų atlikta eutanazija, turi atitikti kriterijus:
Būti 18 metų.
Naujosios Zelandijos pilietis arba nuolatinis gyventojas.
Kenčiantis nuo nepagydomos ligos ir tikėtina, kad likęs gyventi laikas – šeši mėnesiai.
Liga pažengusioje stadijoje, dėl kurios sumažėjo fiziniai pajėgumai.
Patiriamos nepakeliamos kančios, kurių negalima palengvinti kitu toleruotinu būdu.
Yra kompetentingas priimti pagrįstą sprendimą dėl mirties.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!