Estija laikoma pažangiausia, labiausiai išsivysčiusia valstybe tarp visų buvusių sovietinių respublikų. Pagal naujausius tyrimus, po Estijos rikiuojasi Lietuva ir Latvija. Tiesa, dar yra nemažai sričių, kur, lyginant su Lietuva, Estijos atotrūkis yra pakankamai didelis. Tarp jų – ir sveikatos apsauga.
Visgi neseniai čia netrūko permainų. Atsistatydino sveikatos ir darbo ministras, o naujoji ministerijos vadovė turi kritikos ligšiolinei sveikatos apsaugos sistemai.
Praėjusią savaitę prisiekusi sveikatos apsaugos ir darbo ministrė R.Sikkut sakė nepalaikanti dabartinės Estijos sveikatos apsaugos sistemos.
Prioritetas - partijai
Balandžio pradžioje apie sprendimą pasitraukti iš posto paskelbė Estijos sveikatos apsaugos ir darbo ministras Jevgenijus Osinovskis. Jis teigė norintis atsistatydinti, jog galėtų susitelkti į pasiruošimą kitais metais vyksiantiems parlamento rinkimams. O tai darydamas esą negalėsiąs atsidėti Sveikatos ir darbo ministerijos vadovavimui. „Būtent dėl šios priežasties mano atsakomybė prieš partiją ir prieš Estijos žmones reikalauja perduoti estafetės lazdelę“, - sakė ministras.
J.Osinovskis yra Estijos Socialdemokratų partijos vadovas. Sveikatos apsaugos ir darbo ministru buvo paskirtas 2015 metų rugsėjį.
J.Osinovskio vietą užėmė 35-erių Riina Sikkut, 2011-2017 metais dirbusi Sveikatos politikos programos analitike Socioekonomių tyrimų centre. Nuo 2017 metų – patarėja socialinės ir sveikatos politikos klausimais Vyriausybės Strategijų skyriuje.
L.S. skaičius
85
maždaug tiek procentų išrašomų receptų Estijoje yra elektroniniai.
Moderni ir efektyvi sistema
Pavyzdine Estijos sveikatos apsauga tarp buvusio sovietinio bloko valstybių laikoma ne be reikalo.
Estija jau seniai sėkmingai naudojasi e.sveikatos sistema. Elektroninis receptas – ypač paplitęs vaistų skyrimo būdas. Šiandien apie 85 proc. visų išrašomų receptų Estijoje yra elektroniniai.
Šalyje taip pat veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje kaupiama paciento sveikatos istorija. Techniškai ją turi galimybę matyti kiekvienas gydytojas, tačiau išimtinai sveikatinimo tikslais.
Paplitusi praktika, kai gydytojai nurodo laiką, kada pacientai gali jiems skambinti arba rašyti. Išklausęs jų problemas, pasižiūrėjęs, pavyzdžiui, paciento atsiųstą bėrimo nuotrauką, šeimos gydytojas sprendžia, ar pakanka virtualios konsultacijos, ar pacientą vis dėlto reikia apžiūrėti gyvai.
Taip pat yra įdiegta tam tikra greitosios medicinos pagalbos sistema – iš greitosios pagalbos automobilio duomenys elektroniniu būdu perduodami į ligoninę, į kurią gabenamas pacientas. Įdiegtas nacionalinis vaizdų archyvas. Jame medicininius vaizdus gali saugoti visos Estijos gydymo įstaigos. Veikia pacientų portalas, kuriame pagal Estijos įstatymus kiekvienas asmuo gali uždrausti rodyti savo sveikatos įrašus, tačiau tuomet už tolesnį gydymą, pilietis atsako pats. Portale pasirašomi sutikimai dėl kraujo, organų donorystės, matoma visa išrašytų receptų istorija. Pacientai gali matyti, kas ir kada peržiūrėjo įrašus.
Kritika pavyzdinei sistemai
Vis dėlto praėjusią savaitę prisiekusi R.Sikkut paaiškino, ką, jos manymu, šiandieninės šalies sveikatos apsaugos politikoje reikėtų keisti. Naujoji ministrė sakė, jog nepalaiko dabartinės Estijos sveikatos apsaugos sistemos. Ji atmeta ir idėją, pagal kurią gyventojas „baudžiamas“ už nesveiko gyvenimo būdo pasirinkimus. Taip pat kritikuoja valstybės naudojimąsi privačiomis kompanijomis socialinio draudimo fondui tvarkyti.
Šiomis dienomis Estijoje yra paskelbtas manifestas – nauja ir kol kas nešališka iniciatyva, reikalaujanti geresnio sveikatos apsaugos prieinamumo. „Solidarumas ir sveikatos apsauga yra mano „arkliukas“, - sakė naujoji ministrė. - Tai yra tai, ko aš mokiausi ir ką analizavau. Mano įsitikinimas, kad tai ir yra ko labiausiai reikia, tik padidėjo.“
Pasak R.Sikkut, „pagal vakarietiškas, europietiškas vertybes, sunku įsivaizduoti sistemą, kuri vienus apdovanoja, kitus baudžia“.
Ji tai pat išreiškė nuostatą, jog nėra sąžininga vienus piliečius bausti atimant nemokamo gydymo prieinamumą, o kitus tarsi apdovanoti. Vien dėl žmonių sprendimų, padarytų prieš daug metų, arba dėl dalykų, kuriuose jiems sunku patiems save kontroliuoti. Pavyzdžiui, anot R.Sikkut, būtų nesąžininga nefinansuoti rūkančiojo gydymo, bet finansuoti „ekstremalaus atleto“, vien dėl to, kad sportas yra gerai sveikatai. „O kurio iš jų paskutinės dienos labiau tikėtinos intensyvioje priežiūroje?“, - retoriškai klausė ministrė. Ji taip pat priminė, kad klasikinė sveikatos draudimo sistema veikia taip, kad sergant lėtine liga, esant senam, ar turint traumą, arba negalią, yra labai sunku gauti aprūpinimą privačioje rinkoje.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: