Į estus su pavydu žvelgiame dėl jų technologinės pažangos, sėkmingai išplėtotos e.sveikatos sistemos, bet mūsų šiauriniams Baltijos broliams galvos irgi skauda. Gydytojai aimanuoja dėl didelio krūvio ir skalsesnės duonos ieško svetur. Medikai nelinkę nutolti nuo dviejų didžiausių šalies miestų, o net ir sostinėje rasti šeimos gydytoją nėra paprasta – jų tragiškai trūksta.
Šeimos gydytojų darbo krūvis Estijoje metams bėgant ženkliai išaugo. Visuomenė sensta ir todėl atsiranda vis daugiau pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis.
Verčiau mokės baudą
Kas penktas Estijos gydytojas jau perkopė pensinį amžių, o jų vietas galinčių užimti jaunų specialistų reikėtų su žiburiu paieškoti. Jaunesni medikai mieliau renkasi dirbti kaip pavaduojantys gydytojai arba įsikuria jau egzistuojančiuose centruose, o ne dirba kaip šeimos gydytojai. Jų taip pat negundo mintis apie darbą už Talino ar Tartu ribų. Šeimos gydytojo ieškančių pacientų skaičius pastaraisiais metais gerokai išaugo. Tai tik paaštrina problemą, mat ilgėjančios eilės lemia, kad gydytojai patiria didelį stresą, persidirba.
Apie 30 žmonių kasdien paduoda oficialų skundą dėl to, kad šeimos gydytojas Taline atsisakė juos priimti. Vienas senyvo amžiaus vyras persikėlęs į šalies sostinę suskubo pasirūpinti prisirašymu pas šeimos gydytoją. Pagalbos arti namų ieškojusiam senjorui teko nusivilti – gydytojas atsisakė jį įtraukti į pacientų sąrašus. Skundą nagrinėjusios institucijos atstovai susisiekė su specialistu. Šis jiems nurodė, kad mieliau sumokės baudą, nei priims dar vieną papildomą pacientą. Medicininės priežiūros reikalingam senjorui prireikė kelių mėnesių, kol rado šeimos gydytoją, kuris sutiktų jį priimti.
Gelbėjimosi pasiūlymai
Estijoje šiuo metu svarstoma, kad atokiuose regionuose ligoninės turėtų pavaduoti šeimos gydytojų kabinetus. Gydymo įstaigos tokia idėja, švelniai tariant, nesužavėtos. Heli Paluste, Socialinės ministerijos Sveikatos apsaugos padalinio vadovė, ramina, kad tai - tik kritinei situacijai spręsti skirta priemonė, ji numatoma kaip laikinas sprendimas: „Žinoma, geriau būtų, jei į tuščias vietas mums pavyktų rasti bent laikinus gydytojus, bet nepajėgdami to padaryti pirmiausia turime pasirūpinti, kad žmonės gautų pagalbą. Todėl išeitis - kreiptis į skubios pagalbos skyrių.“
Estijoje taip pat keliama mintis darbą mažesniuose regioniniuose centruose pasirinkusiems jauniems gydytojams suteikti finansinę paramą. Kitas variantas – vadinamoji inkubacijos programa, kai šeimos gydytojas dirba drauge su kolega, kuris nori palikti savo darbo vietą. Trečiasis siūlymas – leisti jauniems specialistams dirbti šeimos gydytojais ne visu etatu. Tiesa, neaišku, kas pakeistų mediką tuo laiku, kai jis pasirenka nedirbti. Pasak H.Palustės, prieš 20 metų buvo sunku numatyti dabartines šeimos medicinos modelio problemas. Tuomet sistemą būtinai reikėjo reformuoti. „Bėda ta, kad gydytojai buvo priversti tapti verslininkais, o jauni medikai nebuvo tam pasiruošę. Jie norėjo užsiimti tik medicininiu darbu, bet privalėjo valdyti ir prižiūrėti atskiros įmonės materialinę bazę, finansus ir visa kita“, – pastebėjo vienas jau į pensiją išėjęs šeimos gydytojas.
Įstatymų replėse
Estijos šeimos medicinos asociacijos prezidentė Le Vallikivi sakė, kad gydytojų rankos yra surištos: „Mes galime rinktis pažeisti vieną iš dviejų įstatymų: arba tą, kuris neleidžia mums atsisakyti registruoti naują pacientą, arba tą, pagal kurį ūmios ligos atveju gydytojas privalo pacientą apžiūrėti tą pačią dieną, o sergantįjį lėtine liga - per penkias darbo dienas.“
Medikės teigimu, problema susijusi su pasikeitusiu šeimos medicinos vaidmeniu. Gydytojų praktikos sąrašai tokio paties ilgumo kaip ir prieš 20 metų, bet tuomet buvo dvigubai mažiau darbo. „Šeimos gydytojų darbo krūvis metams bėgant ženkliai išaugo. Visuomenė sensta ir todėl atsiranda vis daugiau pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis“, – pastebėjo ji.
Estų prakeiksmu tampa Suomijos kaimynystė. Neretas šalies gydytojas periodiškai vyksta budėti Suomijos ligoninėse. Tuo metu priimamieji Estijos gydymo įstaigose lieka kone tušti. Kitapus įlankos gydytojų laukia ne tik gerokai didesnės algos, bet ir mažesni darbo krūviai. Štai dešimtmetį Suomijoje praktikavęs, bet dėl vaikų į gimtinę grįžęs Ingmaras Lindstromas pastebi: „Suomijoje šeimos gydytojas turi penkiolika pacientų per dieną, o sulaukęs šešiolikto, jis būna nelaimingas ir visiems apie tai skundžiasi. Estijoje gydytojai per dieną priima trisdešimt ligonių ir tyli.“
Vienintelė saloje
Hyjuma - 22 km nuo žemyninės Estijos nutolusi, antra pagal dydį šalies sala. Ilgus metus čia dirbanti Merike Tingas du dešimtmečius buvo vienintelė salos ginekologė. Kai ji pradėjo darbą, saloje kasmet vidutiniškai gimdavo pusantro šimto naujagimių. Dabar demografinė situacija pakito: Hyjumoje dienos šviesą kasmet išvysta vos penkios dešimtys naujų gyvybių. Ginekologei darbo nėra per daug, tačiau ji pavargo būti visuomet pasiruošusi. Retomis progomis, kai medikė svečiuodamasi pas giminaičius palikdavo salą, ją turėdavo pakeisti kolega iš žemyno. Gydytojai anksčiau laiko pasitraukus į pensiją naujo specialisto į salą nepriviliojo ir padidintas atlyginimas. M.Tingas bandyta pakeisti į Estiją iš Ukrainos atvykusiu ginekologu. Tačiau gydytojas taip ir nespėjęs rimčiau pramokti estų kalbos, neprisitaikė prie gydymo sistemos, neįgijo vietinių moterų pasitikėjimo. Todėl po keturių mėnesių darbo ukrainietis paliko salą. Joje ir vėl ėmė pakaitomis budėti iš žemyninės dalies tik atvykstantys, bet Hyjumoje negyvenantys ginekologai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: