Naujasis ministras kėsinasi į sveikatos sistemą
Brazilijos perversmo primestas sveikatos apsaugos ministras Ricardo Barros ketina sveikatos sistemą grąžinti į praeitį ir leisti Bažnyčiai pasisakyti abortų klausimu. Po apkaltos siekiančio tapti prezidentu Michel Temer pažadai nesužlugdyti sėkmingų socialinių programų atrodo abejotini, kai naujos sudėties Sveikatos apsaugos ministerija žaidžia su idėja sunaikinti universalios sveikatos priežiūros sistemos pagrindą.
 
Naujasis sveikatos apsaugos ministras Ricardo Barros tvirtino, kad populiarioji Brazilijos sveikatos priežiūros programa, dar žinoma kaip SUS, privalo būti peržiūrėta. R.Barros tikino, kad vyriausybė nebegali ir toliau teikti visiems prieinamos sveikatos priežiūros paslaugų, kurios garantuotos šalies Konstitucijoje. Jis pasiūlė, kad programa būtų kur kas labiau apribota.
 
„Nėra prasmės kovoti už tokias teisės, kurių Vyriausybė negali suteikti. Privalome pasiekti pusiausvyros tašką tarp to, kuo valstybė gali pasirūpinti ir kokias teises turi gyventojai“, – gindamas griežtą politiką ir remdamasis Graikijos pavyzdžiu sakė R.Barros. Dar nežinia, kaip bus apribota dabartinės sveikatos sistema, tačiau aišku viena – naujasis ministras sveikatos apsaugai neskirs daugiau lėšų.
 
SUS buvo pradėta įgyvendinti prieš dvidešimt šešerius metus po to, kai demokratiškai išrinktos Vyriausybės naujoji Konstitucija užtikrino žmogaus teises į sveikatą. Dabartinė situacija dėl planų griežtinti SUS yra realus pavojus Brazilijos demokratijai ir žmogaus teisėms. Knygos „Brazillionaires“ autorius Alex Cuadros socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė, kad toks naujosios valdžios žingsnis yra kontraversiškas.
 
„Jeigu kuris nors kandidatas į prezidento postą sakytų, kad jis ketina apriboti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas – nebūtų net menkiausio šanso, kad jis laimės“, – piktinosi A.Cuadros. Naujojo ministro artimiausi rėmėjai yra verslo žmonės, kurie turi interesų, kad sveikatos priežiūra taptų privati.  
 
Kodėl kaltinama prezidentė D.Rousseff?
Prieš mažiau nei dvejus metus vienuose didžiausių demokratinių rinkimų pasaulyje brazilai prezidente dar kartą išrinko D.Rousseff. Ji įveikė centro dešiniųjų partijų koaliciją ir suteikė įgaliojimus šalies valdymą tęsti centro kairiųjų Darbininkų partijai, kuri Braziliją valdo jau trylika metų. Dabar ji pašalinta nuo posto ir stos prieš teismą, mat buvo apkaltinta manipuliavusi Vyriausybės biudžetu. Prezidentė dar prieš trejus metus mėgavosi aukščiausiais reitingais – ją palaikė 80 proc. rinkėjų.
 
Brazilijos ekonomikos nesėkmės prasidėjo prieš penkerius metus, kai sulėtėjo Kinijos augimas ir braziliškos prekės prarado vertę tarptautinėje rinkoje. Šalis iki tol nuolatos augo, o pajamos buvo skirstomos efektyviai. Prezidentė kartu su komanda manė, kad nuosmukis yra laikinas, ir ėmėsi brangiai kainavusių priemonių, kad išlaikytų šalies augimą, kol pasaulinė situacija pagerės. Lėtesnis Kinijos tempas tapo normalus ir Brazilijos Vyriausybės išbandytos priemonės nepasiteisino.
 
Nepaisant to, D.Rousseff laimėjo rinkimus žadėdama, kad ir toliau skatins šalies vystymąsi, bei kritikuodama oponentų siūlymus pakelti mokesčius bei apkarpyti išlaidas. Vos išrinkta ji pasirinko agresyvias finansų tvarkymo priemones – tokiu būdu išduodama rinkėjus ir supykdydama balsavusius už opoziciją.
 
Sumažinus nedarbo pašalpas ir apkarpius ministerijų biudžetus, ekonomika ėmė taip greitai trauktis, jog Vyriausybės pajamos ženkliai sumažėjo.
Praėjusieji metai buvo katastrofiški Brazilijos ekonomikai. Pusantro milijono žmonių neteko darbo vietų. Brazilija pasiekė dviženklę infliaciją ir įklimpo į skolas.
 
Prastų ekonomikos sprendimų priėmimas nėra nusikaltimas. Tačiau D.Rousseff ir jos komandos prieš dvejus metus atlikti veiksmai federalinio teismo buvo pripažinti nelegalūs. Politikė buvo apkaltinta už įstatymus pažeidžiantį „kūrybingą“ apskaitos tvarkymą. Ji imdavo paskolas iš bankų ir tokiu būdu dirbtinai užtikrindavo biudžeto perteklių.
 
Dėl šitų veiksmų Vyriausybės finansinė padėtis atrodė geresnė, nei buvo iš tikrųjų, nes perviršis yra rodiklis, pagal kurį investuotojai vertina valstybės ekonomiką. D.Rousseff tikino, kad ji nepadarė nusikaltimo tvarkydama biudžetą. Moteris teigė, kad daugelis kitų prezidentų, merų ir valstijų gubernatorių visada naudoja tą pačią apskaitos techniką ir niekada už tai nebuvo nubausti. Prezidentė mano, kad šie kaltinimai yra legalus pretekstas surengti apkaltą ir opozicijai įvykdyti valstybės perversmą.
 
Brazilijos senatas balsavo prieš
Brazilijos senatas praėjusią savaitę balsavo, kad galėtų pradėti prezidentės teisminį apkaltos procesą, kuris turėtų ją pašalinti iš aukščiausio valstybės posto ir užbaigti Darbininkų partijos valdymą. Kol pasaulis stebi Rio olimpiadą, senatoriai sostinėje Brazilijoje rezultatu 59-21 balsavo prieš D.Rousseff.
 
Jos oponentai surinko penkiais balsais daugiau, nei reikėjo, kad D. Rousseff būtų nuteista dar mėnesio pabaigoje. Tokiu būdu laikinasis prezidentas M.Temer galės užbaigti jos kadenciją iki 2018-ųjų. Balsavimo rezultatai parodė, kad dabartinė prezidentė turi dar mažiau rėmėjų nei bet kada anksčiau. Šios aplinkybės sustiprino M.Temer poziciją.
 
Kritikai kaltina D. Rousseff didžiausia valstybės ekonomikos recesija per šimtmetį. Buvęs viceprezidentas M.Temer skubina senatorius įvykdyti apkaltą, kad jis kuo greičiau galėtų imtis plano apriboti išlaidas ir pradėti pensijų reformas tam, kad atkurtų investuotojų pasitikėjimą Vyriausybės finansine situacija. D.Rousseff kaltę neigia, o apkaltą pavadino dešiniųjų partijų konspiracija.
 
Politikė mano, kad priešininkai pasinaudojo apskaitos techninėmis detalėmis, kad galėtų nelegaliai pašalinti vyriausybę, kuri pagerino Brazilijos vargšų gyvenimą. „Nebus jokio sąžiningo teismo, nes nuosprendis jau buvo parašytas iš anksto“, – sakė Darbininkų partijos senatorius Jorge Viana.

---

 
Tarp kitko
Dilma Rousseff yra 36-ta ir dabartinė Brazilijos prezidentė. Ji yra pirmoji moteris Brazilijoje užimanti tokias aukštas pareigas.
Rousseff tėvai yra imigrantai iš Bulgarijos.
Nuo 1970 iki 1972 metų Rousseff buvo kalinta ir kankinta.
2010 m. spalio 31 dieną šalies prezidente buvo išrinkta Rousseff. Ji tapo ne tik pirmąja prezidente moterimi šalyje, tačiau ir pirma ekonomiste, užimančia tokias pareigas.