Sukilo prieš valdžios uzurpavimą
Dešimtys tūkstančių žmonių nuo balandžio 16 dienos dalyvavo demonstracijose Armėnijos sostinėje Jerevane, protestuodami prieš buvusio šalies prezidento Seržo Sargsiano siekį įsitvirtinti valdžioje, užimant premjero postą. Rusiško Putino-Medvedevo modelio įgyvendinti nepavyko.
Protestuotojams vadovaujantis Armėnijos opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas skelbė Arminojoje prasidedant „Aksominę revoliuciją“. Jis teigė, jog sukilusios visuomenės tikslas - neleisti S.Sargsianui trečią kartą tapti valstybės lyderiu. Prieš tai dvi kadencijas Armėnijos prezidentu buvęs S.Sargsianas yra laikomas palankiausiu kandidatu Maskvai.

Sekmadienį protestuotojų veiksmams vadovaujantis N.Pašinianas buvo paraginęs sostinės gyventojus organizuoti masines pilietinio nepaklusnumo akcijas. Jų metu buvo blokuojamos gatvės, tiltai, trikdomas metropoliteno darbas. Skelbiama, kad policija sulaikė 280 žmonių. Septyni protestuotojai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę.
Pirmadienį keli šimtai protestuotojų sėdosi ir gulėsi ant asfalto, blokuodami į parlamentą ir universitetus vedančius kelius. Kai kurie statė barikadas iš metalinių suoliukų ir šiukšliadėžių.

L.S. skaičius
280
- mažiausiai tiek protestuotojų buvo sulaikyta per vienuolika dienų trukusius protestus Jerevane.

 
Senas ir gilus nepasitenkinimas 
Nepatenkinta Armėnijos visuomenė S.Sargsianą kaltiną ne tik tokiais dalykais, kaip prastas šalies ekonominės padėties suvaldymas, galimas lėšų švaistymas.
S.Sargsianui taip pat jau seniai prikišamas nesugebėjimas spręsti komplikuotų Armėnijos santykių su Azerbaidžanu bei Turkija.
Galiausiai, S.Sargsianas kaltinamas prorusiškumu ir laikomas palankiausiu Maskvai politiku. Buvęs prezidentas ir premjeras laikomas ko ne diktatoriumi.
 
Kremliaus šešėlis – ir laikinajam premjerui
Pirmadienį po pietų pranešta, kad laikinai eiti Armėnijos premjero pareigas buvo paskirtas Karenas Karapetianas, šiuo metu užimantis premjero pirmojo pavaduotojo postą.
Vargu, ar K.Karapetianas yra tas vadovas, kurį norėtų matyti esminių pokyčių reikalaujantys armėnai. K.Karapetianas iki 2016 metų dirbo „Gazprom“ padalinio „Mežregiongaz“ generalinio direktoriaus pavaduotoju.
 
Anksčiau K.Karapetianas ėjo bendrovės „Armrosgazprom“ (dabar – „Gazprom Armėnija“) generalinio direktoriaus pareigas. Per šią įmonę Armėnija yra visiškai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų. Maskva gi šiame regione turi savų politinių interesų, nors Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir tikino, jog Rusija nesikiš į šiuos „išskirtinai vidinius reikalus“. Visgi su ligšioline Armėnijos valdžia Kremlius palaiko itin draugiškus santykius.

Sveikatos apsauga – tarp labiausiai apleistų
Dabartinis Armėnijos sveikatos apsaugos ministras S.Sargsiano bendrapartietis Levonas Altunianas sako nežinantis, ar bus toliau skiriamas eiti ministro pareigas ir teigė kol kas tiesiog toliau einantis į darbą.
Nuo pat nepriklausomybės beveik visų kadencijų vyriausybės daugumą sudarė tos pačios Armėnijos respublikonų partijos atstovai. 
Šalyje apie pusę sveikatos apsaugos išlaidų yra finansuojamos privačiai. Dauguma lėšų ateina tiesiai iš vartotojų kišenės. Šalyje, esant prastai ekonominei situacijai, vis mažesnei ir mažesnei daliai armėnų tai yra prieinama.

Neturtingiems, bet dirbantiems Armėnijos piliečiams didžiausias rūpestis – gydymo ir medikamentų brangumas, mat dirbantieji negauna minimalios socialinės paramos, skirtos žemiausiajai klasei. Galiojantis dar 1999 metais Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytas įstatymo paketas numato specialų nemokamą gydymą labiau pažeidžiamoms grupėms: vaikams, senjorams, neįgaliesiems, skurstantiems žmonėms, taip pat nukentėjusiems kariškiams.
Maža to, kasmet „pažeidžiamųjų“ sąrašas pasipildo ir Armėnijos valdžios atstovais, todėl kiekvienam žmogui skiriamų lėšų suma vis mažėja.
 
Vadinasi, tas visuomenės sluoksnis, kuris yra iš tikrųjų pažeidžiamas, ne visada gauna būtiną gydymą ar medikamentus. Kai negauna, žmogui belieka susimokėti, o tai toli gražu ne visiems prieinama. Neretai svarbaus vaisto pirkimas kartą per mėnesį gali kainuoti brangiau nei perkančiojo asmens mėnesinio dydžio pensija ar pašalpa. Daugeliui armėnų pažįstama kiek vieno mėnesio dilema – pirkti daugiau vaistų ar maisto.
Šios problemos dar ryškesnės buvo 2008 metų pasaulinės finansinės krizės metu. Tuo metu Armėnijos premjeru buvo tas pats Seržas Sargsianas. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas šalies prezidentu ir pradėjo pirmąją kadenciją.