Kempiniuką plačiakelnį ar kitus animacinių filmų herojus maisto pramonės įmonės jau seniai naudoja norėdamos parduoti produktus vaikams. Nors dažniausiai tokia taktika taikoma reklamuojant ne patį sveikiausią maistą, tačiau naujas mokslininkų tyrimas įrodė, kad mažuosius reklamos pagalba galima paskatinti valgyti iki šiol ne itin mėgstamas daržoves.
Špinatas Semis, Svogūnas Oliveris, Morka Kolbis ir daugybė kitų animacinių daržovių herojų buvo sukurti nepelno siekiančios organizacijos „Super Sprowtz“ iniciatyva. Organizacijos nariai važinėdami po Jungtines Amerikos Valstijas mažamečiams rodo gyvus lėlių spektaklius ir trumpus filmus, charakterizuojančius herojus-daržoves.
Kad daržovės taptų patrauklesnės
Špinatas Semis, Svogūnas Oliveris, Morka Kolbis ir daugybė kitų animacinių daržovių herojų buvo sukurti nepelno siekiančios organizacijos „Super Sprowtz“ iniciatyva. Organizacijos nariai važinėdami po Jungtines Amerikos Valstijas mažamečiams rodo gyvus lėlių spektaklius ir trumpus filmus, charakterizuojančius herojus-daržoves.
Neretai juose lėlių personažai pasirodo kartu su tokiomis žvaigždėmis kaip legendinis krepšininkas Shaquille O'nealas tam, kad daržovės taptų kuo patrauklesnės vaikams.
Viename trumpų filmų visi personažai dainuoja ir šoka pagal vaikams aranžuotą dainininkės Beyonce dainos versiją, kurios priedainio žodžiai pakeisti į: „Jei nori sveikai maitintis, valgyk daržoves“.
Kornelio universiteto elgsenos ekonomistas Davidas Justas ir jo kolegos nusprendė išsiaiškinti, ar žinomomis melodijomis dainuojantys nepopuliarūs superherojai iš tikrųjų gali pakeisti vaikų mitybos įpročius. Ekonomistai susivieniję su organizacija „Super Sprowtz“, personažus-daržoves ir apie juos sukurtus filmus nusprendė išbandyti ir išsiaiškinti jų poveikį vaikams pradinėse mokyklose. Tyrime dalyvavo ikimokyklinio amžiaus vaikai ir moksleiviai iki penktos klasės.
Tyrime – 10 mokyklų
Trijų mokyklų valgyklose esančiuose TV ekranuose tyrėjai rodė trumpus daržovių-herojų muzikinius filmus visai šalia salotų baro. Kitose dvejose – salotų baras buvo išmargintas daržovių superherojais, o dar trijose mokyklų valgyklose buvo rodomi tiek filmai, tiek pastatytas išmargintas salotų baras. Likusiose dvejose pradinėse mokyklose nebuvo imtasi jokių veiksmų.
Per trumpą laiką tyrimo organizatoriai išsiaiškino, jog mokymo įstaigose, kuriose buvo pastatytas išmargintas salotų baras, mokiniai beveik dvigubai dažniau pietums rinkosi daržoves nei tose valgyklose, kuriose nebuvo bandyta vienaip ar kitaip atkreipti mažųjų dėmesį. Tiesa, mokyklose, kur buvo rodomi tiek filmai, tiek pastatytas išmargintas salotų baras, poveikis buvo dar ryškesnis – mokiniai į lėkštes įsidėjo tris kartus daugiau daržovių. O valgyklose, kuriose buvo rodomi tik filmai, žymus pakitimas neužfiksuotas.
„Žaismingi salotų barai yra matomi iš tolo“, - sakė D.Justas. Pasak jo, ryškūs akcentai visuomet atkreipia vaikų dėmesį, o jei šalia esančiuose TV ekranuose yra rodomi filmai, kuriuose piešti superherojai atgyja – mažamečiams jie tampa teigiamu ir įtikinamu pavyzdžiu.
Valgyti daržoves – nėra „kieta“
Ohajo valstijos universiteto Maisto inovacijų centro mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius Andrew Hanksas tyrimo rezultatais nesistebėjo. Pristatydamas tyrimą jis retoriškai klausė, kodėl rinkodaros specialistams nepasirinkus tokios strategijos, kuri skatintų vaikus maitintis sveikai, juk atliktas tyrimas įrodė, kad sveiką mitybą skatinančios reklamos turi galingą poveikį.
„Mokyklose vaikams stengiamasi tiekti kuo sveikesnius pietus, tačiau nesveiko maisto reklamos tik apsunkina padėtį. Valgyti sveiką maistą, kaip mažamečiai galvoja, nėra „kieta“. Naudojant tokius superherojus kaip Špinatą Semį ar Svogūną Oliverį yra puikus būdas moksleiviams įrodyti, jog sveika mityba yra „kieta“. Nors ir populiarūs personažai įtikina labiau, tačiau dauguma mokyklų neturi pinigų, pavyzdžiui, Kempiniuko Plačiakelnio licencijai gauti, kad sėkmingiau parduotų sveikus pietus“, - kolegai antrino mitybos politikos ekspertė Margo Wootana.
Tufto universiteto vaikystės mitybos mokslininkė Christina Economos įsitikinusi, kad tai, ką sugalvojo organizacija „Super Sprowtz“, galima taikyti visose mokyklose. Tačiau nepaisant reklamos poveikio, rinkodaros kompanijos dirbdamos vienos negali užtikrinti, kad vaikai ir toliau rinksis sveikesnį maistą. Pasak Ch. Economos, būtina, kad į procesą būtų įtrauktas ir švietimas. Tokiu būtų pastangos būtų tikrai veiksmingos.
Tarp kitko
„Vaikai kiekvienais metais susiduria su dviejų milijardų JAV dolerių vertės maisto reklamomis. Dauguma šios rinkodaros atstovų pasinaudodami superhorojų personažais skatina pirkti nesveiką maistą vaikams, o daugiausiai reklamuoja tokį maistą kaip sausi pusryčiai arba cukraus prisotinti vaisių užkandžiai“, - sakė M.Wootana.
Komentuoti: