Amerikiečių gydytojai renkasi Kanadą

Darius Matas
2015-07-13
Privačių draudimo kompanijų šokdinama sveikatos priežiūros sistema, dešimtys milijonų šalies gyventojų, kurie neišgali susimokėti už gydymą. Tai tik dalis priežasčių, kodėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gydytojai ryžtasi emigruoti į kaimyninę Kanadą.
Amerikiečių gydytojai renkasi Kanadą
Vargai, su kuriais medikams tenka nuolat susidurti dirbant JAV sveikatos apsaugos sistemoje, tapo nepakeliami. Todėl vis daugiau gydytojų, emigruoja į Kanadą.

Ryžtasi emigruoti
Vargai, su kuriais medikams tenka nuolat susidurti dirbant JAV sveikatos apsaugos sistemoje, tapo nepakeliami. Pasak gydytojų Vindzoro ligoninėje Ontarijo mieste personalo atrankos specialistės Amandos Borysowytsch, per pastarajį dešimtmetį daugiau kaip 100 gydytojų iš JAV persikėlė dirbti į šį miestą. Kanados sveikatos informacijos institutas praneša, kad į šalį pastaruoju metu atvyksta daugiau gydytojų iš kitų šalių, nei jų palieka šią Šiaurės Amerikos valstybę. „Daugybė kolegų iš JAV persikrausto į Kanadą, nes yra pavargę nuo kasdienio mūšio su priešu, su kuriuo susiduria ir pacientai – privataus sveikatos draudimo industrija, pasižyminti dažnomis veiklos klaidomis“, - teigia A.Borysowytsch.

Amerikos medikų asociacijos duomenimis, vienas iš keturiolikos pateiktų kompensacijos prašymų komercinių draudikų yra apmokamas netiksliai. Beveik 5 proc. prašymų atmetami, o penktadalį medikų darbo laiko sudaro įvairių popierių tvarkymas.
Mokestinė našta nuolat skausmingai perkeliama ant pacientų pečių: didinamos įmokos, atskaitymai ir kiti  mokesčiai. Sandraugos fondo atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau kaip 65 milijonai JAV gyventojų praėjusiais metais atidėjo arba atsisakė medicininės pagalbos, nes neišgalėjo sau jos leisti.
 
Atsisako privačios praktikos
Pasak JAV medicinos darbuotojų, ypač sudėtingos darbo sąlygos tiems, kurie pasiryžo verstis privačia praktika. Būdamas privataus verslo savininkas, nuolat privalai stengtis pasiekti pajamų ir išlaidų balansą, tačiau draudimo kompanijos visomis išgalėmis saugo savo interesus. Gydytojai su šia užduotimi susidoroja skirtingais metodais. Neseniai laikraštis „New York Times“ publikavo straipsnį, kuriame rašė, kad vis daugiau gydytojų atsisako privačios veiklos ir prisijungia prie didelių gydymo įstaigų tik todėl, kad nereikėtų patiems spręsti ginčų su draudimo bendrovėmis. Skaičiuojama, kad šeši iš dešimties šeimos gydytojų renkasi darbą organizacijoje, o ne privačiai.

Kritikai teigia, kad fragmentiškoje, šlubuojančioje sistemoje galingos pinigų turinčios korporacijos geba organizuoti viešuosius finansus ir valdyti tiek pacientus, tiek medicinos specialistus. Stengiasi rasti spragas, kuriomis remdamiesi nepadengtų apdraustojo gydymo išlaidų. Situaciją aštrina ir tai, kad rinkoje egzistuoja daugybė skirtingą tvarką taikančių kompanijų, prie kurių nuolat tenka taikytis. Tai lemia milžinišką administracinę naštą, kuri, skaičiuojama, kasmet mokesčių mokėtojams kainuoja per 370 milijardų dolerių. Savo ruožtu Kanadoje pavyko sukurti universalią priežiūros sistemą, įdiegus valstybės finansuojamą vieno tipo mokėjimo sistemą, kuri veikia žymiai efektyviau nei JAV.


 Komentaras:

Šeimos ir akušerijos gydytoja Emily S. Queenan:

- Esu amerikietė gydytoja, nutarusi emigruoti į Kanadą. Prieš šešerius metus, netrukus po rezidentūros baigimo, Ročesterio mieste įkūriau privatų šeimos gydytojo kabinetą. Turėjau viziją plėtoti tokią praktiką, kur pacientais yra rūpinamasi ir jų prašymai girdimi. Laikiausi į paciento poreikius orientuotos darbo krypties, pasitelkiau moderniausią šiuolaikinę techniką. Tačiau po penkerių metų nuolatinės kovos su privačiomis draudimo kompanijomis, siekdama gauti jų skirstomas išmokas, priėmiau širdį draskantį sprendimą – nutraukti veiklą. Emocinis stresas tapo nepakeliamas. Privalėdavau reikalauti, kad pacientai patys padengtų gydymo sąskaitas, mat privatūs draudėjai nuspręsdavo, kad tai ne jų prievolė. Maža to, jos niekada nepadengdavo visos paslaugų kainos ir nepradėdavo mokėjimų tol, kol pacientas pats nesumokėdavo pinigų, kurių dalį jam vėliau kompensuos. Kartais žmogus privalo sumokėti tūkstančius dolerių iš santaupų ar imti paskolas, kol draudikas ryšis grąžinti pinigus. Svarsčiau apie galimybę prisijungti prie stambios gydymo įstaigos, tačiau tokiu atveju nebeliktų glaudaus paciento ir gydytojo ryšio. Pokalbiai su kitais gydytojais pasibaigdavo skundais, kokioje audringoje situacijoje šiuo metu yra mūsų šalies sveikatos apsaugos sistema. Pasidomėjusi Kanados sveikatos apsaugos sistema, supratau, kad ten nebūtina aukoti privačios praktikos, mat sistema veikia efektyviai. Taigi šį rudenį su šeima persikelsime į Penetanguišeno miestelį, kur steigsiu privatų kabinetą. Džiaugiuosi, kad nereikės dirbti ten, kur būtini užkulisiniai susitarimai su pinigus valdančiomis korporacijomis. Kanadoje sveikatos priežiūra yra laikoma pamatine žmogaus teise.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica