Škotijoje, Glazge pradėtas daug diskusijų sukėlęs projektas, kurio tikslas – stabilizuoti benamius alkoholikus, suteikiant jiems galimybę periodiškai šiek tiek išgerti.
Valdomo alkoholio programa skirta benamiams alkoholikams, jau išbandžiusiems tradicines abstinencijos programas ir pralaimėjusiems kovą. Kas valandą ar dvi jiems įpilama porcija vyno arba alaus, kad jų kraujyje būtų pakankamai alkoholio – bet ne tiek, kad jie apsvaigtų.
Glazge dešimta ryto, kai projekto dalyvis Piteris, pirmą kartą išgeria sutartą lagerio kiekį, laikomą pakankamu, kad sumažintų jo abstinencijos sindromą. Piteriui – šešiasdešimt, geria jis nuo paauglystės. Valdomo alkoholio programoje (angl. Managed Alcohol Programme – MAP) jis dalyvauja kartu su kitais dešimčia nelaimės draugų. Programa skirta benamiams alkoholikams, jau išbandžiusiems tradicines abstinencijos programas ir pralaimėjusiems kovą.
Kas valandą ar dvi jiems įpilama porcija vyno arba alaus, kad jų kraujyje būtų pakankamai alkoholio – bet ne tiek, kad jie apsvaigtų. Be to, jie gauna namus ir tam tikrą stabilumą.
Praėjus dviem programos savaitėms, Piteris žurnalistams sakė, jog jam sekasi kur kas geriau. Pirmą kartą per kelis dešimtmečius jis apsilankė pas odontologą, pradėjo valgyti ir bendrauti su šeima. Paklaustas, kur būtų, jei nedalyvautų programoje, žurnalistams jis teigė: „Būčiau miręs“.
O praėjus aštuoniems mėnesiams, Piteris jau prakalbo apie buto nuomą ir šunį.
Tinka ne visiems
Kai kuriems žmonėms MAP – ne išeitis. Dviem Piterio „kolegoms“ buvo liepta palikti projektą, o trečiasis pasišalino bendru susitarimu. „Kai kuriems vaikinams šis gydymas gali būti netinkamas, jie gali būti tam dar nepasiruošę, – sako programos vadovas Peteris McLachlanas. – Tačiau tie, kurie lieka programoje, gerokai sumažino alkoholio vartojimą. Jie pradėjo rūpintis savimi, pradėjo lankytis pas odontologą, bendrosios praktikos gydytoją, gerokai sumažino policininkų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų iškvietimų skaičių.“
Ne kiekvienas pageidaujantis priimamas į programą. Benamiui atliekami kraujo tyrimai, ištiriamos kepenys, įvertinama jo psichika, siekiant išsiaiškinti, ar pakaks jėgų šitaip gurkšnoti. Vyrai patys renkasi ir perka alkoholį, sumoka už jį iš gaunamų pašalpų. Jų niekas nekontroliuoja, tad reikia turėti tikrai tvirtą valią, kad nenusiristum į apgirtimo bedugnę vėl.
Ekonominis argumentas
Projektą finansuoja benamių labdaros organizacija „Simon Community“, remiama Škotijos Vyriausybės.
Organizacijos „Community Justice Scotland“ vadovė Karyn McCluskey analizavo gelbėjimo tarnybų išlaidas, patiriamas dėl gatvėje girtavusių vyrų, prieš tai, kai jie įsitraukė į projektą. Jos teigimu, kiekvienas MAP programoje nedalyvaujantis benamis girtuoklis valstybei gali kainuoti milijonus svarų.
„Vienas vyrų, kurį stebėjau, per pastaruosius kelerius metus greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę buvo nuvežtas daugiau nei 400 kartų, – BBC naujienų tarnybai pasakojo ji. – Tai – tikras turto prievartavimas. Turiu omenyje rimtas pinigų sumas. Tikriausiai milijonus.“
Kaip tai vyksta
Kadangi projektas Glazge – Kanadoje, Otavos mieste, pradėto projekto atmaina, geriausiai jo veikimo algoritmą parodytų žvilgsnis į Otavą. Kas valandą MAP projekto prieglaudos gyventojai išsirikiuoja prie „išpilstymo punkto“. Prieš kiekvieną „išpilstymą“ juos įvertina slaugytoja, ir jei jie neblaivūs – dozės negauna.
Projekto dalyviai gyvena savotiškame bendrabutyje, kartu mokosi stabilizuoti visą gyvenimą trunkančią priklausomybę nuo alkoholio. Aplinka yra pusiau klinikinė, tik skirtumas tas, kad rankų dezinfekavimo priemonė ant sienos buvo pakeista apsauginiu kremu nuo saulės: dezinfektantą gyventojai... gėrė.
Projekto įkūrėjas dr. Jeffas Turnbullas šitaip suformuluoja pagrindinį MAP projekto tikslą: stabilizuoti žmonių priklausomybę, neleisti jiems gerti dažų skiediklių ar rankų dezinfekavimo priemonių, neleisti jiems bastytis gatvėmis bei galų gale suteikti šiek tiek orumo. Jis ir slaugytoja Wendy Muckle įsteigė projektą po to, kai Otavos gatvėse per trumpą laiką žuvo keturi benamiai, o gerai mieste žinomam benamiui Eugene'ui buvo amputuoti kojų pirštai po to, kai pergėręs apalpo šaltyje. Vėliau sutvarstytomis kojomis jis pabėgo iš ligoninės, kad galėtų vėl išgerti.
Kaip tik tuomet jie sako supratę, kad reikia daryti kitaip. Idėja buvo neleisti alkoholikams galvoti apie tai, kur jie galėtų gauti kitą dozę, parūpinant ją jiems. Iš pradžių projektas turėjo menką biudžetą, tačiau po 19 metų sėkmingos veiklos gavo vietos ir centrinės valdžios finansavimą bei du gyvenamuosius centrus Otavoje, skirtus lėtiniams alkoholikams benamiams. Dabar visoje Kanadoje yra 14 MAP centrų, ir planuojama sukurti daugiau.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: