2001 metais, Al-Quedos teroristinei grupuotei užgrobus keturis keleivinius lėktuvus, kurių du rėžėsi į Broliais dvyniais pramintus pastatus Niujorke bei vienas į Pentagoną Vašingtone, JAV valdžia ėmėsi veiksmų šiai grupuotei sunaikinti. Tuometinis teroristų lyderis Osama bin Ladenas bėgo slėptis į Afganistaną, valdomą radikalios islamiškos talibų grupuotės. Talibanui buvo pasiūlyta išduoti Al-Quaedos lyderius ir panaikinti teroristų stovyklas, tačiau Talibanas tą padaryti atsisakė. Kad panašūs veiksmai nepasikartotų, nuspręsta, jog JAV turi įvesti savo kariuomenę į Afganistaną bei valdžią atiduoti į demokratiškesnės vyriausybės rankas.
 
Ilgą laiką Afganistane taikos misijas vykdė ir NATO kariai, įskaitant ir Lietuvą. Tiek JAV, tiek sąjungininkės investavo milijardus eurų į Afganistano karių parengimą, ginkluotę ir karinę techniką. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas prezidentavimo laikais paskelbė, kad išves karius iš Afganistano bei pradėjo JAV kontingento mažinimą, nepaisant NATO sąjungininkų nuogąstavimų, kad šalį ištiks chaosas ir valdžią gali perimti Talibanas ar teroristų grupuotės. Nepaisant asmeninių ir politinių nesutarimų, naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas pratęsė pirmtako politiką ir liepos mėnesį pradėjo karių išvedimo iš Afganistano misiją, palikdamas tik nedidelį kontingentą ambasados apsaugai.


 
Talibų valdžia
Po JAV kariuomenės įvedimo į Afganistaną talibai buvo priversti trauktis į pogrindį. Ten jie veiklą vykdė du dešimtmečius, nuolat kariaudami su atvykusiais sąjungininkais bei vis kėsindamiesi perimti vieno ar kito miesto kontrolę.
 
Dabar, vos pradėjo trauktis pirmieji sąjungininkų kariai, talibai vėl to ėmėsi. Iš pradžių grupuotė teigė nenorinti konfliktų, nebandysianti sudrumsti ramybės šalyje, nesikėsinsianti į valdžią bei nebandysianti įžengti į sostinę Kabulą. Tačiau kasdien jie perimdavo vis daugiau provincijų bei priartėjo prie sostinės sienos. O šalies prezidentui Ashrafas Ghani rugpjūčio 15-ąją pabėgus iš šalies teroristai galutinai įžengė į miestą. A.Ghani teigė, jog pasitraukė nenorėdamas kraujo praliejimo. Iš pradžių tikinę, jog ginsis patys, Afganistano kariai ginklų taip ir nepakėlė. Kaip teigia Demokratijų gynybos fondo analitikas Billas Roggio, kariai tėvynės negina dėl negaunamų atlyginimų, korumpuotos vyriausybės bei dėl to, jog neturi reikiamų priemonių. Kadangi patys afganai neketina ginti savo šalies, to nesiruošia daryti ir perdislokuojami JAV ar kitų NATO šalių kariai.
 
Šiuo metu tūkstančiai žmonių bando pabėgti iš šalies, ropščiasi ant išskristi besiruošiančių lėktuvų, kai į juos šaudo talibų kariai. Moterys, bijodamos persekiojimo ir kitų jų teisių apribojimų, degina savo dokumentus. Teisių aktyvistai baiminasi, jog talibams galutinai užėmus valdžią, moterys nebegalės siekti išsilavinimo, dirbti, gauti sveikatos paslaugų, turės nuolat būti lydimos vyrų bei bausmės už nusižengimus baigsis užmėtymu akmenimis arba kitokia žiauria mirtimi.
 


Uždraudė skiepyti
Praėjusią savaitę televizijos kanalas „Shamshad TV“ paskelbė, jog užėmę Paktijos provinciją Afganistano rytuose talibai uždraudė skiepyti žmones nuo COVID-19. Paktijos Sveikatos departamento vadovas Walayatas Khanas Ahmadzai patvirtino, jog regiono ligoninės vakcinacijos skyrius uždarytas, o vakcina nuo koronaviruso – uždrausta.
 
Tai – didžiulis smūgis šaliai, kurios sveikatos sistema vis dar yra viena prasčiausių pasaulyje. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Šalių išsivystymo indeksą, Afganistanas užima 21 vietą sąraše mažiausiai išsivysčiusių valstybių. Be to, ši šalis yra viena iš trijų, kuriose dar nėra išnaikintas poliomielitas. Siaučiant pandemijai šalyje kasdien užfiksuojama mažiausiai keli šimtai naujų susirgimų bei keliasdešimt mirčių. Tikėtina, kad šalyje, turinčioje 38 mln. gyventojų, tokių atvejų yra šimtais kartų daugiau, tačiau dėl prastos infrastruktūros dauguma gyventojų negali pasiekti jokios ligoninės ar kitos gydymo įstaigos. Be to, testuojama itin vangiai ir tik retais atvejais.
 
Vis dėlto kovoti su šia liga prasidėjus trečiajai koronaviruso bangai toliau bandoma: ligoninėse kovidinių lovų skaičius buvo padidintas, bet netrukus viso buvo užpildytos, o netilpusieji guldomi koridoriuose. Didžiulę darbo perkrovą jaučia ir gydytojai, kurių drastiškai trūksta. Stinga ir kondicionierių, deguonies balionų, kitos įrangos, palengvinančios sergančių žmonių kančias. Ligoninės, neturinčios koronavirusu sergantiems skirtų palatų, pacientų nepriima net kritiniu atveju. Neseniai mirė viena natūraliai pagimdyti negalėjusi, virusu serganti moteris, mat ligoninė net neturėjo cezario pjūviams skirto skalpelio.
 
Šiuo metu šalyje paskiepyta tik kiek daugiau nei milijonas gyventojų, tad susidaryti kolektyviniam imunitetui galimybės nėra. Be to, sparčiai plinta koronaviruso delta atmaina. Savaime suprantama, kovą su pandemija sunkina ir nestabili politinė padėtis.
 
Negali įpirkti vaistų
Nors 2001 m. į Afganistaną įžengus JAV ir nuvertus diktatūrinę valdžią sveikatos sistema pradėjo keistis į gerąją pusę (buvo pastatyta daugiau ligoninių, pagerintas būtinosios pagalbos gavimas, padaugėjo nėščiųjų apžiūrų dar besilaukiant, kas vėliau padėdavo sumažinti mirčių skaičių gimdant), šalis ir toliau gyvena skurdžiai, negali įpirkti vaistų arba kelionės iki gydymo įstaigos, ligoninėms trūksta tiek įrangos, tiek personalo. 10 tūkst. Afganistano gyventojų tenka 4.6 gydytojų, seselių ir akušerių, kai išsilavinusiose šalyse paprastai šis skaičius siekia 23.
 
Iki šiol mergaičių ir moterų sveikata beveik nebuvo rūpinamasi – didžioji dauguma jų nežino nei apie kontracepcijos priemones, nei apie šeimos planavimą. Apžiūros prieš ar po gimdymo taip pat prieinamos ne visoms, praktiškai nėra nei onkologinių, nei nevaisingumo ligų gydymo, o tokios procedūros kaip PAP mėginėlis arba mamogramos beveik neatliekamos. Gimdymus dažnai priima net ne gydytojai. Baiminamasi, kad valdžią perėmus diktatūrinėms kraštutinėms islamo jėgoms, moterims gauti pagalba sveikatos įstaigoje taps dar sunkiau, o kurį laiką – gal net ir neįmanoma.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!