2017 m. užsitikrinęs Prancūzijos prezidento postą, šiais metais Emanuelis Makronas vėl triumfavo kovoje prieš Marine Le Pen. Europa gi vieningai atsiduso – ekstremistinių idėjų vedina konkurentė dar penkerius metus nepasieks šalies valdymo vairo.
Antrą kartą iš eilės Prancūzijos prezidentu tapęs Emanuelis Makronas prieš rinkimus pasirinko lietuviams jau girdėtą strategiją – intensyviau pertvarkyti gerovės valstybę, mokesčių sistemą ir darbo rinką
Prorusiška kandidatė
Kritinio momento Europoje akivaizdoje, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą, siautėjo žodiniai mūšiai ir Prancūzijos visuomenėje, visuomenė sugebėjo atmesti kandidatą, kuris yra priešiškas NATO, Europos Sąjungai, JAV ir pagrindinei vertybei, jog joks prancūzas neturi būti diskriminuojamas, nes yra musulmonas.
Šalies užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drian vertindamas rezultatus teigė, kad tai atspindi „prancūzų žmonių susitelkimą palaikant vertybes ir kovą prieš siaurą Prancūzijos viziją.“
Prancūzų tauta dažnai nejaučia didelės simpatijos savo prezidentams. Tad ši E.Makrono pergalė, galima sakyti, išskirtinė. Mat nė vienam prezidentui nepavyko būti perrinktam nuo 2002 m. Šis laimėjimas atspindi efektyvų prezidento valdymą per COVID-19 krizę, ekonomikos atgaivinimą ir politinį veržlumą.
Jo varžovei M.Le Pen, kuri nors ir įveikė susvetimėjimo bei nusivylimo bangą tiek, kad kraštutiniai dešinieji nuo pat 1944 m. buvo kaip niekad arti valdžios vairo, tikslo pasiekti nepavyko. Suprasdami gresiantį pavojų daugelis prancūzų, net ir tų, kurie nejautė simpatijos E.Makronui, ėjo už jį balsuoti, kad šalis nepasiduotų ksenofobiškam istorijos laikotarpiui.
M.Le Pen – ilgametė rusijos prezidento putino, kurį asmeniškai aplankė per paskutinę 2017 m. kampaniją, simpatija. Ji beveik neabejotinai įgyvenditnų politiką, kuri silpnintų jungtinį sąjungininkų frontą, teikiantį pagalbą Ukrainai. Dar prieš antrąjį balsavimo turą ji kuo aiškiausiai išdėstė poziciją apriboti karinę paramą Ukrainai, vengti balsuoti dėl naujų sankcijų prieš rusiją, palikti NATO integruotą vadovybę bei vėl pradėti strateginį NATO bei rusijos suartėjimą.
Kitos išeities nebuvo
Šiandien E.Makrono pergalė atrodo visai kitaip nei pirmoji. Prieš penkerius metus jis buvo 39-erių stebuklas, įsiveržęs į Prancūzijos politinę sceną, žadėjęs palaidoti sterilų kairiųjų ir dešiniųjų susiskaldymą; sukurti teisingesnę, lygesnę, atviresnę ir dinamiškesnę visuomenę. Tada buvo surengta didžiulė šventė pagrindiniame Luvro kieme. Šį sekmadienio vakarą, atsižvelgiant į karą Europoje, prezidentas šalininkų paprašė ramybės. Skambant Europos himnui, jis įžengė į Marso lauką laikydamas žmonos ranką.
E.Makronas per pirmąją kadenciją dažnai buvo kritikuojamas dėl nuošalumo, besiribojančio su arogancija. Ir nors jam pavyko paskatinti ekonomikos augimą, sumažinti nedarbą ir diegti startuolių technologijų kultūrą, jis nesugebėjo kovoti su augančia nelygybe ir pykčiu tarp susvetimėjusių miestų bei kaimų. Visuomenės susiskaldymas paaštrėjo, kai pajamos stagnavo, o kainos kilo ir gamyklos viena po kitos persikėlė į užsienį.
Ir nors E.Makrono pergalė išgelbėjo Prancūziją nuo pavojingo posvyrio ksenofobinio nacionalizmo link ir suteikė pagreitį prieš birželį vyksiančius parlamento rinkimus, 7,7 mln. rinkėjų, palaikiusių kairiųjų kandidatą Jean-Luc Melenchon, balsavo nenoriai, nes neturėjo kito pasirinkimo... Alžyro kilmės musulmonė Assina Channa, balsavusi Saint-Denis priemiestyje į šiaurė nuo Paryžiaus žurnalistams rėžė: „Niekas nepasikeis, bet neturėjau kito pasirinkimo.“
Kadangi M.Le Pen pasiūlė uždrausti musulmonų galvos apdangalus ir nuolat tapatino islamą su smurtu šalyje, nemaža dalis gyventojų ėjo balsuoti prieš diskriminaciją. „Bent jau jis mums negrasina taip kaip ji“, – pridūrė A.Channa.
Tą puikiai supranta ir prezidentas, kuris kalboje pripažino, kad „daugelis tautiečių šiandien balsavo ne už mano idėjas, o už kuriamą užtvanką prieš kraštutinius dešiniuosius.“
Pažadai prieš rinkimus
E.Makronas prieš rinkimus pasirinko lietuviams jau girdėtą strategiją – intensyviau pertvarkyti gerovės valstybę, mokesčių sistemą ir darbo rinką. Jis teigė, kad jei laimės antrąją kadenciją, Prancūzijos visuomenės transformacija apsaugos žmones krizės metu. „Esame lūžio taške, kuriame galime iš tiesų ką nors pakeisti, – kalbėjo jis keturias valandas trukusioje spaudos konferencijoje, perspėdamas visuomenę apie įvairias pasaulines krizes, įskaitant Ukrainą, COVID-19 pandemiją, klimato kaitą ir savarankiško ūkininkavimo iššūkius.
Dar prieš pandemiją prezidento pasiūlytas pensijų pertvarkymas sukėlė ilgiausią protestą nuo 1968 m., tačiau jis nepabūgo apie reikalingus pokyčius kalbėti ir prieš rinkimus. E.Makronas ir vėl prasitarė apie pašalpų sistemos pokyčius bei pensinio amžiaus didinimą nuo 62-ejų metų iki 65-erių metų, bandydamas priartinti šalį prie Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. Jo nuomone, žmonės turi „dirbti ilgiau“, kad apsaugotų dosnią Prancūzijos pensijų sistemą, kuri turėtų pasiekti 1,1 tūkst. eurų minimalią išmoką per mėnesį.
Taip pat žadėjo radikaliai pertvarkyti bedarbio pašalpų sistemą, kad žmonės sugrįžtų į darbo rinką. Tai apimtų ir reikalavimą bedarbiams dirbti ar mokytis 15-20 valandų per savaitę. Dar vienas drastiškas jo žingsnis – siekimas socialines nedarbo, būsto ar vaikų priežiūros pašalpas centralizuoti į vieną sistemą. Apskaičiuota, kad tai paliestų apie 20 mln. gyventojų. „Tai visiškai normali praktika, atsižvelgiant į šalies biudžeto būklę“, – pridūrė jis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: