Humoras lydi nuo vaikystės
CNN rašo, jog Z.Anneriui jau vaikystėje humoras buvo priemonė, padėjusi susitaikyti su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. „Mano vaikystė buvo nuostabi. Šeimos nariai turi puikų humoro jausmą, tad mes dažnai kurdavome parodijas, filmuodavome juokingus siužetus, - pasakoja Z.Anneris, dėkodamas tėvams, jog šie nuolatos stengėsi, kad sūnui liga netaptų kliūtimi gyventi. - Tėvai man įskiepijo kitokį savęs suvokimą, parodė, kad yra svarbesnių dalykų nei diagnozė ar fizinė būklė. Todėl cerebrinis paralyžius niekuomet nebuvo didžiausia mano problema.“
 

Medikai cerebrinį paralyžių Z.Anneriui diagnozavo, kai jam buvo vieneri. „Pirmiausia man nustatė žvairumą. Medikai manė galėsią tai pagydyti, tačiau jie klydo. Kartais juokauju, jog tie gydytojai atlikdavo akių operacijas žirafoms ar kitiems gyvūnams, o aš buvau pirmasis pacientas žmogus, ir tas pirmas kartas jiems nepavyko“, - šmaikštauja Z.Anneris.

 
Teksasietis prisimena, jog dar būdamas vaikas dalyvavo TV laidoje, kur pirmą kartą suprato, jog jam patinka prajuokinti žmones. Tą kartą laidoje Z.Anneris turėjo pasakyti trumpą pranešimą, tačiau vietoje to, jis keletą kartų pakartojo „ponios ir ponai“, kol žiūrovai, esantys filmavime, pradėjo juoktis. „Aš buvau mielas ketverių metų vaikas neįgaliojo vežimėlyje, niekas nesitikėjo, jog ką nors panašaus padarysiu, - sako jis. - Ši patirtis buvo vertinga pamoka. Vėliau supratau, kad žmonių vidinės nuostatos stebint mane, gali būti naudojamos kaip įrankis jiems patiems nustebinti.“
 
Z.Anneris teigia, jog gana anksti suprato, kad ateitį sies su televizija ir humoru. „Bandžiau dirbti kitose srityse, tačiau pasirodydavau apgailėtinai“, - patirtimi dalijasi komikas ir pasakoja, jog yra dirbęs knygyne ir atrakcionų parke. Tačiau pastarajame darbe jam nepatiko labiausiai. Pasak komiko, jis tebuvo vyrukas, išvalantis parko erdves, kai jos užsidaro.
 
Mamos paskatintas
Prieš šešerius metus Z.Annerio mama įtikino tuomet dar tik būsimą komiką sudalyvauti realybės šou, kurio nugalėtojas turės galimybę kurti ir režisuoti televizijos laidą. Vaikinas nusprendė nusiųsti humoru ir ironija persmelktą vaizdo klipą laidos atrankai. Jame komikas kalba, jog nemoka vesti daugumos TV laidų, nes yra prastas virėjas, nekoks madų žinovas, negana to, negalėtų puikiai pasirodyti sportui skirtoje laidoje, kurioje jį, vilkintį vien apatinius, rodytų atliekantį jogos pratimus. „Tą vaizdo medžiagą pamatė milijonai gyventojų“, - sako vyras, kuris po šio performanso tapo O.Winfrey laidos dalyvis, o vėliau – ir konkurso nugalėtojas.
 
Pasibaigus šou filmavimams, Z.Anneris pradėjo režisuoti asmeninę televizijos laidą. Tačiau pasirodžius 6 „Pasivažinėjimas su Zachu“ (angl. „Rollin‘ with Zach“) epizodams transliavimas buvo atšauktas. Tokią laidos baigtį Z.Anneris vertina teigiamai: „Manau, jog dalyvavimas O.Winfrey šou tapo lemiamu posūkiu mano gyvenime – tai buvo pirmas kartas, kada suvokiau, jog humoras gali būti mano karjeros kryptis, ir savo veikla galiu įkvėpti kitus žmones.“
 
Sėkminga karjera
Šiandien Z.Anneris daug laiko skiria asmeninei socialinio tinklo „YouTube“ paskyrai, kurioje dalijasi kurtais komiškais vaizdo reportažais, laidų serijomis. Humoro laidoje „Workout Wednesday“ jis žarsto patarimus, kaip pasiekti tokias kūno formas kaip jo.
 

Sėkmingas komikas pasakoja, kad jo kūryba realizuojama tik artimųjų dėka. „Bet kokia sėkmė mano karjeroje yra tiesioginis žmonių, dirbančių su manimi ir tikinčių tuo, ką darau, rezultatas“, - sako Z.Anneris, šiemet išleidęs ir autobiografinę knygą „Jei gimstant tau nepasiseka“ (angl. „If At Birth You Don‘t Succeed“). Pasak Z.Annerio, knygoje gausu prisiminimų, istorijų, tapusių svarbiomis gyvenimo pamokomis.

 
Daug laiko komikas skiria ir visuomeninei veiklai. Neseniai jis keliavo po Nikaragvą, kur kartu su labdaros organizacija „Wheels of Humanity“ nepasiturimai gyvenantiesiems aukojo vežimėlius. Vyras taip pat yra ir organizacijos „Cerebral Palsy Foundation“ ambasadorius.
 
„Aš padedu žmonėms daugiau sužinoti apie cerebrinį paralyžių, stengiuosi palaikyti nuotaikingą pokalbį, noriu supaprastinti visuomenės reakciją į šį sutrikimą, - sako Z.Anneris ir pabrėžia, jog jam vis labiau patinka įkvėpiančio asmens vaidmuo. - Ankščiau nedrįsdavau reikšti savo požiūrio, bijojau, kad dėl ligos galiu būti atstumtas. Bet visuomet žinojau, jog manyje yra daugiau, nei tik ta diagnozė. Dabar tikiu, jog atstovaudamas daugybei panašaus likimo žmonių, neturinčių sąlygų viešai kalbėti, pamažu keičiu visuomenės požiūrį į neįgaliuosius“, - sako komikas.

---