- Sako, 2014 metai – lemtingų permainų, atradimų, iššūkių metai. Kokia šių metų pradžia jums?

- Tiesą sakant, manau, kad permainos ir atradimai labiau priklauso nuo pačio žmogaus. O kartais - ir nuo patirties bei amžiaus. Senovės graikai sako, kad vyras išmintingumo viršūnę pasiekia apie 42 gyvenimo metus. Man – jau šiek tiek daugiau. Ko gero, išmintingesnis bei ramesnis ir jaučiuosi (šypsosi).
 

- Išleidote knygą „Pasaulio puodai“. Vadinasi, nuo šiol prie žurnalistikos, sporto renginių komentavimo, redagavimo, prodiusavimo ir daugybės kitų Jūsų veiklos sričių, drąsiai galime pridėti „virtuvės šefas“?

- Sunku pasakyti. Nesiekiau pateikti žmonėms įmantrių, virtuoziškų patiekalų. Net pratarmėje rašau, jog esu nei geresnis, nei blogesnis šefas už kiekvieną mūsų. Tiesiog – tai mano patirties receptai. Receptai, kuriuos surinkau keliaudamas ir kuriuos pritaikiau Lietuvoje. Receptų paprastumas buvo vienas pagrindinių knygos siekių. Juk būna, kai perskaičius receptą iš kokios kulinarinės knygos, plaukai piestu ant galvos atsistoja. 

Kalbant apie patirtį virtuvėje - valgyti gaminu nuo  mažų dienų. Ir man tai - savotiška meditacija. Prisipažinsiu, kad labiausiai mėgstu gaminti vienas, o sunkiausia mano knygoje buvo aprašyti tikslias proporcijas. Neparašysi „iš akies dedu to, iš akies – ano“. Tą mano mėgstamą „iš akies“ teko išmatuoti šaukšteliais, šaukštais ir kitais virtuvės matais.
 

- O ar sveikos mitybos šalininkai rastų Jūsų knygoje receptų sau?

- Žinoma. Į galvą dabar šauna bent keli salotų receptai. Arba vištiena laosietiškai. Tai liesiausias mano patiekalas, mat viskas kaitinama keptuvėje ant vandens, be riebalų. Po to dar nuvarvinama ir pridedama įvairių prieskonių. Taip pat rasite indiškus pilno grūdo blynus ar Lietuvoje populiarėjančios bolivinės balandos salotas. Yra ir grikių patiekalų. 

Kita vertus, gyvenime yra ir šilto, ir šalto. Taip ir mano knygoje: yra ir labai „nesveikų“ patiekalų. Štai vieną patiekalą iš Bolivijos net pavadinau „Baisiau nebūna“. Turbūt nedaug kam šautų į galvą vištieną marinuoti kokakoloje.
 

- Kuriai nors šaliai būdinga virtuvė dažniausiai esti rieboka, kaloringa, „sunki“. Ar jūs pats palaikote pusiausvyrą tarp tokių patiekalų ir sveikos mitybos, sveiko gyvenimo būdo?

- Mano pagrindinė nuostata ir sveikatos matas yra saikas. Alkanas ir apribojantis save ilgai nebūsi. Čia panašu į tą posakį : „vaistą nuo nuodo skiria tik dozė“. Taip pat ir su maistu. 

Visi žinome tą teoriją: vienu kartu reikia suvalgyti tik tokią porciją, kokia telpa į delną. Tai panašu į mūsų skrandžio dydį. 

Be to, mėgstu šviežią maistą. Tad saikas ir maisto šviežumas turėtų būti pagrindinis kriterijus, valgant bet kokius maisto produktus – tiek sveikesnius, tiek mažiaus sveikus. 
 

- Pakalbėjome apie mitybą ir saiką, o ar sportas, fiziniai pratimai padeda palaikyti jūsų sveikatą ir gerą savijautą?

- Po šio pokalbio važiuoju į treniruotę. Šiuo metu daugiausia sportuoju dėl sveikatos palaikymo. Apskritai, kaip ir virtuvėje - taip ir sporte, sukuosi nuo pat vaikystės. Jau kokius 38 metus. Buvau profesionalus rankininkas, intensyviai žaidžiau futbolą. Buvę profesionalūs sportininkai paliudys: mesti sporto visiškai – neįmanoma. Nepaisant to, kad nuolatinis palydovas – sąnarių ir raumenų skausmas, nustoti sportuoti tiesiog negaliu. Kalbant apie futbolą, tebežaidžiu jį iki šiol. Pamenu, buvo tokie metai, kai draugų ir futbolo mėgėjų klubas „Prelegentai“ turėjo net 80 rungtynių.  Tai daugiau rungtynių, nei per metus sužaidžia profesionalus futbolo klubas. Čempionatai, šventės - visur mus kvietė ir visur mes dalyvavom. Bet tada ir sveikatos kaip arkliai turėjom (šypsosi). Dabar, kad galėčiau futbolą žaisti, lakstyti po aikštę, turiu bent tris kartus per savaitę treniruotis. Įvairūs tempimo pratimai, svoriai, lankstumo gerinimas, raumenų grupių stiprinimas ir t.t.  Tai ypač svarbu ir dėl to, kad seniau turėjau ne vieną rimtą sportinę traumą. Kuo toliau – tuo labiau tos traumos primena apie save.

Esate žmogus, išmaišęs pasaulį kone skersai ir išilgai. Ką mažiau patyrusiems keliautojams patartumėt įsidėti į kelionės vaistinėlę?

- Pirmiausia, kas šauna į galvą, – ilgų kelionių lėktuvu metu turėti kokį raminamąjį vaistą. Miegokim ramiai, ypač, jei keičiasi laiko juosta. Tiesa, reikia pasiskaičiuoti, kokiu laiku atsidursite svečioje šalyje, lyginant su Lietuvos laiku. Kartais išvis geriau pakentėti ir nemiegoti. Taip atvykęs greičiau įsijausi į tos šalies paros rėžimą. 

Antras dalykas – vaistai nuo skausmo, uždegimo, temperatūros. Kad greičiau numalšintumėt galvos, pilvo skausmus, diskomfortą, esant skausmui. Trečia svarbi vaistinėlės dalis – tvarsliava, pleistrai ir antiseptikai. Galiausiai – skiepai prieš kelionę. Dažnai mūsų kelionių paskyroje „Feisbuke“ žmonės klausia, nuo ko skiepytis važiuojant į vienokią ir kitokią šalį. Tačiau man atrodo, kad Lietuvoje yra puikiai veikianti sistema - kreipiesi į gydytoją ir jis, atsižvelgdamas į šalį ar kitus faktorius, suteiks informacijos, kokie tau skiepai būtini ir kur pasiskiepyti.