- Buvote profesionali sportininkė, o dabar tapote sveikatingumo motyvatore. Pasidavėte sveikos gyvensenos madai?
- Tikrai nesivaikau mados. Sportas – mano gyvenimas, daugiau nei dvidešimt metų sportavau profesionaliai, mano abudu tėvai sportininkai. Tiesiog stengiuosi motyvuoti kitus žmones, netgi pačius trenerius pamilti darbą. Tarp kitko, teko skaityti pranešimą konferencijoje, kur didelė dalis auditorijos buvo medikai. Paradoksas – bet gydytojus irgi reikia motyvuoti sveikai gyventi. O tai išties nėra sudėtinga. Svarbiausia suprasti, kad tai darai tik dėl savęs.
 
Vieniems tai įsisąmoninti prireikia dešimties paskaitų, kitiems – vieno patarimo. Tačiau nėra vienos stebuklingos taisyklės ar mitybos plano. Niekas neveikia, kol tu pats nesupranti, ko tavo kūnas nori. Aš galiu motyvuoti, bet tik pats žmogus renkasi, ko jis nori ir kaip jaučiasi.
Aišku, reikia pripažinti, kad daugelis besikreipiančiųjų – jau ne pirmos jaunystės. Todėl reikia išmokti tausoti sąnarius, pasikonsultuoti su kineziterapeutais, kad įvertintų asmens būklę. Galima išbandyti įvairias sporto šakas, tačiau svarbu nenuklysti į kraštutinumus. Kiekvieno kelias sveikesnio gyvenimo link yra kitoks.
 
- Pačiai save prireikia motyvuoti? 
- Dauguma žmonių, pabendravę su manimi bent dešimt minučių, klausia, iš kur turiu tiek energijos. Nenoriu, kad žmonės galvotų, kad Vlada – tobulumo viršūnė: nieko nesveiko nevalgo, kruopščiai maitinasi penkis kartus per dieną ir pan. Valgau viską, ką noriu, bet turbūt menas yra viską suderinti. Be abejo, save motyvuoti žymiai sunkiau, bet tą puikiai padeda padaryti vaikai – neišvengiamai darbus turi pritaikyti prie jų režimo. Jei per atostogas mano diena prasidėdavo nuo 10-tos, dabar ji prasidės 8 valandą. Šiaip pakankamai energijos gaunu kokybiškai suplanavusi dieną. Šiuo atveju padeda įvairūs atradimai kaip, pavyzdžiui, jonizuotas šarminis vanduo.
 
Atrodo, paprastas dalykas, tačiau būtent dėl jo sugebėjau pakeisti mitybos įpročius. Kada žmogus būna piktas, o organizmas patiria stresą? Kai būna alkanas, laiku neišgeria vandens. Dabar ką pirmiausia darau atsikėlusi – atsigeriu vandens, jo visada stengiuosi turėti su savimi. Tokį įprotį stengiuosi perduoti ir šeimai. Džiaugiuosi, kad mano vaikai irgi pamilo jonizuotą šarminį vandenį. Jie apie jį kaip stebuklingą vandenį pasakoja ir draugams (juokiasi).


 
- Ne pirmus metus jūsų organizuojamas ėjimo varžybas jau spėjo įsitraukti minios žmonių. Griaunate mitus, kad sportui reikalingos ypatingos sąlygos?
- Išties norint pradėti judėti nebūtina bėgti maratonus. Juo labiau aš nevaikštau į sporto klubus. Mano sporto klubas – parkas, stadionas, gatvė, kur tik nori. Galiu net sėdint daryti treniruotę. Taip ir tiesiog išeiti pasivaikščioti nereikia ypatingos aprangos. Jau bene keturiolika tūkstančių dalyvių yra ėję „Proenzi ArthroStop“ Ėjimo varžybose Lietuvoje skirtinguose miestuose. Čia žmonės ne tik sveikai praleidžia laisvalaikį, bet ir pabūna kartu su šeima, po varžybų visi kartu fotografuojasi, nors tam dažniausiai kitu atveju ieško ypatingų progų. Kaip tik kviečiu visus nemokamai registruotis į Anykščiuose rugsėjo 16-ąją vyksiantį ėjimą. O po savaitės, rugsėjo 23-ią, nepatingėti nukeliauti iki Jūrmalos paplūdimio ir sudalyvauti ,,WALMARK Walking competition“ ėjimo varžybose. Taigi tai – puiki proga suplanuoti du aktyvius savaitgalius.

---

 
Tarp kitko
Proenzi ArthroStop masinio „Ėjimo varžybos“ Anykščiuose!
Proenzi ArthroStop masinio „Ėjimo varžybos“ vyks Anykščiuose, 2017 m., rugsėjo 16 dieną, šeštadienį. Varžybų startas 12 val. Startuoti bus galima ir vėliau, nes laikas, sugaištas trasoje, nefiksuojamas.
Varžybose galės dalyvauti visi norintys, nebus taikomas ir amžiaus cenzas.
Jų metu skatiname kasdien įveikti 15 tūkstančių žingsnių. Trasa bus suskirstyta į tris dalis: 5000, 10000 ir 15000 žingsnių, tačiau įveikti visą trasą.
Renginys nemokamas.

---

 
- Esate išbandžiusi beveik šimtą trisdešimt skirtingų sporto šakų. Kodėl apsistojote būtent ties ėjimu?
- Gal todėl, kad esu bėgikė (juokiasi). Vesdama radijo laidą bendrauju su įvairiais sportininkais, tad prieš tiesioginį eterį noriu savo kailiu išbandyti tai, kuo jie užsiima.
O ėjimą atradau visai neplanuotai. Mano pirmoji kaip lektorės paskaita buvo apie ėjimą. Vėliau netikėtai atradau žingsnių skaičiavimą – kalbėdama telefonu nesėdžiu vietoje, tad pastebėjau, kad sumušu gerus rekordus. Tai paskatino sukurti ir mobiliąją programėlę, kuri leidžia matyti ne tik trasas, bet ir skaičiuoti nueitus žingsnius, stebėti deginamas kalorijas, pažinti aplinką – joje lietuvių ir anglų kalbomis aprašytos žinomos gamtos vietos, įdomūs objektai, kurie pasitaiko šioje programėlėje esančiose trasose.
 


- Socialiniuose tinkluose išties verda azartiškos lenktynės, kuris daugiau žingsnių surinks.
- Ir mes už tai žmonėms net dovanojame prizus! Juokaujame, kad skatindami eiti ir skaičiuoti žingsnius mes įprasminame įvairių profesijų atstovus – apsaugos darbuotojų, kurie turi nuolatos budėti ir vaikščioti, policijos pareigūnų, turinčių patruliuoti, paštininkų, kurie irgi nuolat vaikšto. Šie žmonės dažnai ir laimi.
Išeiti prasivaikščioti – puiki proga pabendrauti su šeima. Pavyzdžiui, eikite pėstute iki parduotuvės. Taip ir sutaupysite degalų, ir prisipirksite mažiau, ir vaikai labiau išmoks vertinti maistą, išsirinkti, ko išties nori.
 
Ėjimas motyvuoja pažinti. Atradau ausines, jos leidžia patogiau kalbėtis telefonu, klausytis knygų. Susipažįstu su žmonėmis, kiekvieną dieną judančiais tuo pačiu maršrutu. Taip susipažinau ir su Lietuvoje gaminamais vandens jonizatoriais. Nustebau, o dabar tuo labai džiaugiuosi, jog vos per keletą minučių pasiruošiu jonizuoto vandens. Net ir pusvalandžiui išėjus pasivaikščioti natūraliai ištrokštu, todėl jonizuotas šarminis vanduo – nuolatinis mano palydovas. O artėjant virusų ir peršalimo ligų laikotarpiui, jonizuotas rūgštinis vanduo puikiai pravers apsisaugant nuo jų.
 
- Visą gyvenimą aktyviai sportavote, bet nepavyko išvengti kojų venų ligų. Dėl to prieš metus net pasiryžote moderniai operacijai.
- Deja, taip nutiko, kad kojų venų varikozę aš paveldėjau. Nesiskundžiau skausmais, tačiau kojos atrodė neestetiškai, išraizgytos guzais. Kokius aštuonerius metus jas slėpiau. Šiemet pirmoji vasara po tiek laiko, kai džiaugiuosi lygiomis kojomis ir vaikštau ne su kelnėmis (šypsosi). Prieš operaciją labai bijojau, bet, pasirodo, visai nevertėjo. Operavausi pas kraujagyslių chirurgą Liną Veličką, atmosfera buvo puiki. Po to visiems pasakojau, kad esu nustebusi tokiu specialistų lygiu ir profesionalumu.
 
Be to, kitą dieną tu ne tai kad neturėjau gulėti, o privalėjai vaikščioti. Tai griauna visus stereotipus. Mano tėtis, prieš kiek laiko turėjęs chirurginę kojų venų operaciją, irgi svarsto apie lazerinę procedūrą. Visiems, kurie turi tokią problemą, būtinai rekomenduoju pirmiausia nueiti bent pasikonsultuoti su specialistu. Tikrai neverta uždelsti, kada įsibėgėja didesnės problemos ir komplikacijos, atsiveria opos.