- Kokios emocijos liko po televizinio projekto „Pakartok“? Ar nebuvo sunku grumtis su profesionaliais aktoriais?
- Manau, kad žmonės, mokęsi aktorystės, yra šiek tiek ribojami: yra kanonai, kurių jie neperžengia. Kadangi esu savamokslis, vaidmenis imu ne iš scenarijaus, bet iš gyvenimo – visi esame gyvi žmonės. Aktoriai galbūt pasirenka vieną du personažo taškus, aš jų ieškau daugiau, pasiimu tai, kas man įdomu, stengiuosi parodyti linksmąją pusę. Penki aktoriai darė šiek tiek kitaip, bet, laidai įpusėjus, pastebėjau, kad ir jie pradėjo daryti taip, kaip aš (juokiasi).
 
- Ką jums pačiam labiausiai patiko parodijuoti?
- Oi, nežinau, buvo tiek daug personažų... Patiko vaidinti Šinšilą. Kiekvieną personažą išgyveni iš naujo. Jeigu per visą projektą vaidintum vieną vaidmenį, žinoma, jį pamiltum, o dabar kiekvienam turėjome tik savaitę. Gal Šinšilą įkūnyti buvo lengviau, nes tuo metu, kai Vytautas (šviesios atminties aktorius V.Šapranauskas – aut. past.) jį kūrė, dirbome kartu.  
 
- Prieš keletą metų netekote daug svorio. Kodėl pasiryžote šiam žingsniui?
- Paskatino vienas sporto klubas, kuris man suteikė visas galimybes: trenerį, baseiną, sporto salę, vakuuminį masažą, suderintą mitybą. Tai buvo ne tik įsipareigojimas prieš save, bet ir prieš kitus žmones – tiesiog nenori kitų „pavesti“. Na, rezultatas buvo pasiektas.
 
- Kas lieknėjant buvo sunkiausia?
- Susitvarkyti su maistu: suderinti tai, kad man būtų skanu, malonu, bet kartu ir sveika. Sakykime, jei pusryčiams pagal planą buvo ryžiai ir kiaušinis, aš padarydavau garuose virtų ryžių pudingą ir pagardindavau tailandietišku padažu. Pats pakoregavau meniu ir todėl nesuprantu tų žmonių, kurie sako: „Nebegaliu žiūrėti į tas salotas, man jau nuo jų bloga“. Pasidaryk geresnį, įdomesnį padažą! Gyvenimas nėra toks ilgas, kad tam tikrą laiko tarpą atiduočiau savęs kankinimui. Ir taip po balių pusę dienos kankinamės, kad „pataisyt“ sveikatą, o čia dar kankintis, kad sveikai gyventum (juokiasi). Reikia rasti pusiausvyrą, kaip populiaru sakyti – valgyti ir lieknėti.
 
- Mėgstate gaminti?
- Mėgstu, tiesiog yra patiekalų, kuriuos daug geriau gamina mano mama arba žmona. Yra ir tokių, kuriuos puikiai gamina mano draugas Valdas Burnys (grupės „Išjunk šviesą“ lyderis – aut. past.) – jam sekasi paruošti labai skanią avieną. Taigi, avieną tikrai neščiau ne žmonai, o Valdeliui, kad padarytų ragu. Niekas negamina tokių skanių barščių kaip mano mama. Žmona kepa nuostabius pyragėlius iš sluoksniuotos tešlos su saulėgrąžų, poro ir tuno įdaru, kuriuos, tarp kito, labai mėgsta profesorius Kęstutis Vitkus. O aš, pavyzdžiui, visai nemoku gaminti salotų, bet man patinka ruošti sriubas – dabar kaip tik buvau išviręs kopūstų sriubos su kalakutiena. Man dažnai sako, jog maistas yra tiesiog būtinybė, kad žmogus išgyventų, o man tai yra ir malonumas. Turiu valgyti ne vien, kad gyventum, bet taip pat truputį gyventi, kad pavalgytum. Nors, kaip žinote, taisyklė yra kitokia (juokiasi).
 
- O dabar vis dar rūpinatės mityba? Sportuojate?
- Su Valdeliu kiekvienais metais kartu su šeimomis vykstame į kelionę. Neseniai grįžome iš Maldyvų. Žiūriu, kad ne tik įdegiau, bet ir pavalgiau. Taigi, vakar ir šiandien jau ėjau į baseiną, taip pat į sporto salę. Žinoma, reikia prisižiūrėti: paprakaituoti, pasportuoti, rūpintis mityba. Nėra taip sudėtinga. Dažnai pažiūriu į šaldytuvą ir jau iš anksto planuoju valgymus. Sakykime, pusryčiams valgysiu graikiško jogurto, su pašildytu medumi, paimsiu „Studentų“ mišinio su razinomis ir riešutais – patikėkite, po tokių pusryčių iki kokios 14 val. tikrai nieko nenorėsite imti į burną.Vakarienei puikiai tiktų vištos krūtinėlė su daržovėmis.
 
- Kaip manote, ar žmogui, turinčiam antsvorio, sunkiau patekti į televiziją, sceną?
- Manau dar dveji treji metai ir įsivaizduojama normali žmogaus figūra pasikeis. Tie vyrai su „pripumpuotais“ bicepsais... Na, pažiūrėkite, jei rankos raumuo yra tiek per didelis, kad negali sulenkti savo rankos, negali pasikasyti sau pakaušio – ar tai yra normalu? Kodėl manome, kad tai yra sveikas kūnas? Aš galiu pasukti galvą, galiu pasiekti rankomis žemę, padaryti pritūpimą, o kada man gyvenime reikės virš savęs išstumti šimtą kilogramų? Suprantu, kai tai daro kultūristai – tokia yra profesionalaus sporto kaina. Mūsų galiūno Vido Blekaičio jau vien humoro jausmas ką reiškia! Jį labai gerbiu, jis garsina Lietuvą. Visgi pas mus kas penktas nori saujomis ryti tabletes ir atrodyti, mano nuomone, nesveikai. Taip pat kaip ir pernelyg lieknos moterys – man tai neatrodo gražu. Vienas rusų aktorius, su kuriuo filmavomės „Redirected“, yra pasakęs, kad kuo daugiau tave vaikystėje pravardžiuoja, skriaudžia, tuo labiau tu „pasikaustai“ ir gali daugiau gyvenime pasiekti. Svarbiausia – nepasiduoti. Su stambiais žmonėmis tas pats.
 
- Jei jums dėl vaidmens siūlytų priaugti arba numesti 20 kilogramų, sutiktumėte?
- Jei žinočiau, kad man tas vaidmuo įdomus, kad tai reikalinga, apsimokės finansiškai, galėčiau tiek priaugti, tiek numesti šiuos kilogramus. Bet čia Holivude tikriausiai, kur daugiau (juokiasi)? Na, dar spektaklyje – labai norėčiau suvaidinti teatre, pasižiūrėti, kaip tai vyksta iš vidaus. Visuomet mėgstu išbandyti naujus dalykus, „neužsiciklinti“.