- Vaida, esate dalyvavusi daugybėje maratonų. Kuo jums svarbus būtent Vilniaus maratonas?
- Prieš ketverius metus Vilniaus maratonas man buvo pirmasis maratonas! Iki tol nebuvau bėgusi visos distancijos, tai yra keturiasdešimt dviejų kilometrų, o juos įveikti pavyko daug geriau, nei tikėjausi. Netgi pasiekiau moterų trasos rekordą, tad patirtis ir maratonų pradžia – nepamirštama (šypsosi). Dar svarbiau, kad bėgimas vyko Lietuvoje, kad daug draugų, šeimos narių susirinko mane palaikyti. Šiltą atmosferą prisimenu iki šiol... 
 
- Ar šį sekmadienį Vilniuje vyksiančiam maratonui ruošiatės kaip nors ypatingai?
- Šįkart bėgsiu tik dešimt kilometrų, nes prieš mėnesį dalyvavau Europos čempionate, ten bėgau visą distanciją. Jaučiu, kad per mažai laiko atgauti jėgas ir startuoti didžiajame maratone sostinėje. Manau, man šis bėgimas bus tiesiog gera treniruotė, šventė – svarbiausi šio sezono startai jau praeityje.
 
- Suprantame, kad kiekvienas mūsų negalime tapti bėgikais. Tačiau, kaip manote, kiek bėgimo vertėtų būti kiekvieno žmogaus gyvenime?
- Jei kalbėtume apie mūsų mažuosius, jie turėtų aktyviai leisti laisvalaikį. Kai prisimenu vaikystę, buvome judrūs: daug bėgiojome, laipiojome. Manau, kad vaikystė yra tas laikas, kuomet svarbu priprasti aktyviai leisti laisvalaikį, susipažinti su įvairiomis sporto šakomis, sužinoti sporto naudą ir įgyti pagrindus.
Klysčiau ragindama būtinai rinktis bėgimą. Juk svarbiausia – išlikti judriems, kuo mažiau sėdėti. Pasirinkite veiklą, kuri teiktų malonumą – organizmą stiprinti galime įvairiais būdais. O sporte mados negalioja - jeigu visi bėga, nebūtinai tą daryti privalote ir jūs. 
Bėgimas kaip sporto šaka patogus tuo, kad nereikalauja specialių sąlygų – bėgti galite bet kur ir bet kokiu metų laiku, be to, tą daryti gali praktiškai kiekvienas. 
 


- Jums tenka bendrauti su daugybe bėgančių žmonių. Ar jie kuo nors skiriasi nuo bėgimu nesižavinčiųjų? 
- Tiesą sakant, į treniruotes ateina įvairių žmonių: vieni jų kelia sau aukštesnius tikslus, kiti tiesiog nori aktyviai praleisti laisvalaikį, treti – išmokti taisyklingai bėgti. Vis dėlto didžioji dalis tų, kurie užsibrėžia sau tikslus, ir darbinėje veikloje yra išskirtiniai žmonės: siekiantys karjeros, geri specialistai, į daugelį dalykų žvelgiantys rimtai. Tad ir į hobį, bėgimą, žiūri rimčiau nei kiti. Tai, matyt, priklauso nuo žmogaus būdo. Mano aplinkoje bėgiojantys žmonės yra stiprios asmenybės, valingi, turintys tikslų. Džiugu, kad tokie žmonės atranda bėgimą.
 
- Dainininkui muzika yra daugiau nei garsai, melodija. Panašu, kad bėgikui bėgimas irgi daugiau nei sportas...
- Pradėjus sportuoti svarbiausia atrodė skaičiai, rezultatai. Kai ėmiau siekti aukštesnių tikslų, atėjo suvokimas, kad kartais ne rezultatai, ne medaliai yra esmė – daug daugiau pasitenkinimo teikia procesas tikslo link ir galimybė tarsi pažvelgti į save iš šalies, suvokti, kiek daug gali pasiekti, kartu stebėti, kad tobulėji kaip asmenybė. Mano manymu, sportininkas visų pirma turi būti žmogus, asmenybė, ugdanti vertybes ir rodanti pavyzdį kitiems. 
 
- Ką pasakytumėte žmogui, kuris nori pradėti bėgioti, bet kol kas tai tik ir lieka svajonė?
- Esu įsitikinusi, kad jeigu noras ir lieka tik noru, jums dar neatėjo laikas pradėti bėgioti. Kai save verti, jokia veikla neteikia malonumo. Tad gal dar reikėtų šiek tiek palaukti, o gal – pamažu pamėginti pradėti. Šiuo atveju svarbu motyvacija. Išsikelkite tikslą ir pirmyn judėkite mažais žingsneliais. Sprintas šioje vietoje nebus veiksmingas (juokiasi). Bėgimas negali tapti stresu, būti susijęs su savęs prievartavimu. 


 
- Dirbate su jaunimu, mokote juos pagrindinių mankštos taisyklių ir stengiatės parodyti, kad judėjimas gali tapti malonus kasdienis įprotis. Kuo ypatingas darbas su jaunais žmonėmis?
- Esu dirbusi ir su darželinukais, ir su įvairių klasių mokinukais, ir su abiturientais. Nustembu, kad jie domisi, išklauso iki galo, daug klausinėja. Džiugu, kad auga tokia šauni jaunoji karta. Tai dar kartą parodo, kad yra svarbu, kaip auginame vaikus, koks yra artimųjų pavyzdys. Jeigu artimieji aktyviai sportuoja, sveikai maitinasi, tikėtina, kad atžalos lengvai perims šiuos įpročius ir suvoks jų naudą. Kuo daugiau kalbėkitės, bendraukite, sudominkite.
 
- Ar jums pačiai pasitaiko momentų, kai norisi pailsėti nuo bėgimo? Ką tuomet veikiate?
- Gal nuskambės keistai, bet iš tiesų dažnai apima tinguliukas (šypsosi). Tokia nuotaika užvaldo prieš šventes, ypač Kalėdas, kai pas mus Lietuvoje tampa tamsu, niūru, šalta. Ką darau? Tiesiog pasikalbu su savimi, randu motyvacijos, primenu sau apie turimus tikslus. Kartais padeda veiklos pakeitimas: susitikimas su draugais, kino, teatro aplankymas ar gera knyga gamtoje.   
 
- Pasidalinkite sveikos mitybos įpročiais, kurių laikytis praverstų ir ne sportininkams.
- Nesilaikau ypatingų dietų. Tiesiog nereikia pamiršti po treniruočių atkurti vandens ir kitų medžiagų kiekį organizme, maitintis visavertiškai: daug daržovių, vaisių, baltymų. Valgykite geriau mažesnėmis porcijomis, bet – dažniau. Klausiantiems sakau, kad valgyti galima viską, net ir produktus „nuo nesveikos lentynos“, tačiau būtina jausti saiką. Kartais palepinkite save, nes, priešingu atveju, pripuolę prie „draudžiamų“ produktų valgysite nesustodami. O tai – visų blogiausia.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!