- Šiuo metu aktyviai dirbi televizijoje. Tikriausiai esi patyrusi netikėtų situacijų, sukėlusių stresą?
- Kai buvau jaunesnė, teko padirbėti modeliu – fotografavausi ir reklamoms filmavausi. Todėl prieš kameras atsistoti man nebuvo naujiena. Viskas ateina su praktika – kuo daugiau filmuojiesi, tuo lengviau kitą kartą. Projektas „Du barai“ yra mano rimta pažintis su tiesioginiu eteriu. Prieš pirmąją laidą tikrai jaudinausi. Be to, filmavimo dieną netikėtai paskambino kolega Justinas Jankevičius ir pranešė, kad jis nespėjo į skrydį, todėl jam nepavyks atvykti į filmavimą.
 
Prisidėjo papildomas jaudulys, nes iki tol galvojau, kad jeigu kas nors man nepasiseks, patyręs kolega pagelbės. Vienus stresas labai išmuša iš vėžių, bet man tai spyris dar labiau stengtis. Pirmasis tiesioginis eteris buvo šaltas dušas, nes laidą teko vesti vienai. Iki šiol kiekvieno filmavimo metu yra netikėtumų: keičiasi scenarijus ar prodiuseris vis praneša ką nors į ausinę.
 
Privalai nuolatos būti akylas ir sekti tai, kas vyksta. Šiaip septintus metus dirbu viešųjų ryšių ir komunikacijos srityje – čia jaučiuosi stipriausia. Tačiau neslėpsiu, kad ir darbas kadre yra labai įdomus, man patinka. Ateityje noriu suderinti abi veiklas – dirbti ir iš vienos ekrano pusės, ir iš kitos. Be to, prieš metus su kolegomis Kaune įkūriau prodiuserinę kompaniją. Tai labai susiję su mano viešųjų ryšių veikla.
 
Geras prodiuseris, nemokantis viešinti, ir tas, kuris sugeba geras komunikacijos strategijas kurti, bet nemoka organizuoti ir neturi idėjų – nebus geras specialistas. Man ir priešais kameras dirbti lengviau, kai tiek metų dirbau už jų. Anksčiau dalintus patarimus dabar galiu pakartoti sau, nors lengviau patarti, nei pastabas pritaikyti sau.
 
- Nuolat sukiesi prieš kameras, o spaudoje galima išvysti ne vieną straipsnį apie tave. Ar nevargina nuolatinis viešumas?
- Per prievartą žmogus viešas nebūna. Kažkas iš įžymesnių asmenybių yra pasakoję, kaip jie pavargsta nuo žvilgsnių ar straipsnių – manau, kad tame yra daug melo. Mes turime be galo daug pavyzdžių, kai nuolatos ekrane dirbantys žmonės yra visiškai nematomi bulvarinėje spaudoje. Tarkim, aktorius Ramūnas Rudokas, kuris tikrai daug dirba televizijoje, bet mes niekada nepaskaitysime, kokius pusryčius į lovą jis neša mylimai moteriai.
 
Pats žmogus gali pasirinkti. Aš leidžiu sau būti viešai, nes man dabar to reikia. Bet galbūt kada nors tai atsibos. Puikiai žinau, kad viešumas yra puikiai kontroliuojamas pačio žmogaus. Žurnalistai nekalbina tų, kurie nekalba. Jie kalbina tuos, kurie nori kalbėti. Kol kas nuo to dar nepavargau.
 
Čia ne Holivudas – juk paparaciai už krūmų netyko (juokiasi). Kartais paskaitau komentarus apie save ir pasijuokiu. Esu išvadinama baisiausiais žodžiais ir tai širdies nepaglosto, bet įpratau nuo to atsiriboti. Juk gatvėje pamatęs pilną šiukšlių konteinerį nepuoli jo valyti, tiesiog supranti, kad taip yra.
 
- Dauguma stebisi tavo nepriekaištingomis kūno linijomis. Gal atskleisi puikios figūros paslaptį?
- Negalėčiau būti sveikos gyvensenos pavyzdžiu. Dėl darbo krūvio mano mityba labai nereguliari. Normalius maisto patiekalus pakeičia ne visada sveiki užkandžiai. Tikriausiai pagrindinis elementas, lemiantis kūno sudėjimą, yra aktyvus gyvenimo būdas ir nuolatinis skubėjimas.
 
Prisipažinsiu, kad man gėda, jog nebesugebu atrasti laiko sportui. Po darbų pavargstu ir noriu visą laisvą laiką skirti sūnui. Iki vaiko gimimo mėgdavau sportuoti, lankydavausi sporto salėje. Bet tikrai ne dėl kūno linijų palaikymo, o dėl to, kad po sporto jaučiuosi geriau, išlieju energiją, mintys nurimsta. Vėliau nebegalėjau to tęsti, nes reikėjo suderinti darbą, studijas ir vaiko auginimą.
 
Kaip bebūtų, stengiuosi subalansuoti mitybą – valgyti kuo daugiau neapdoroto maisto, šviežių daržovių, vaisių. Stengiuosi ir sūnų pratinti prie sveikesnės mitybos. Mėsos nevalgau kokius aštuonerius metus ne dėl noro tapti vegetare ar vegane – tiesiog buvau stipriai apsinuodijusi ir kurį laiką teko atsisakyti mėsos. Tada supratau, kad be jos jaučiuosi kur kas geriau, atsirado daugiau energijos, ėmiau jaustis lengvesnė.
 
Stengiuosi kitais produktais kompensuoti tas medžiagas, kurias gaučiau iš mėsos. Pavyzdžiui, špinatais, kiaušiniais ir riešutais. Kol kas tai sekasi, nes visi sveikatos rodikliai puikūs. Dar nuo vaikystės turiu įprotį visada su savimi turėti obuolį, jei norėsiu užkąsti. Kaip žinia, angliavandeniai padeda greitai numalšinti alkį, todėl su savimi dažnai nešiojuosi kokį nors batonėlį, bet mano rankinėje galima rasti ir šokolado, ir kitų nuodėmingų produktų.
 
- Ar dažnai mėgaujiesi grožio procedūromis?
- Šiuo klausimu esu minimalistiška, nieko daug nenaudoju, nesidarau ypatingų procedūrų. Apsilankau kartą per mėnesį pas kosmetologę, bet tai yra įprastas veido valymas ir nieko daugiau. O štai masažą mėgstu ypač, kelis kartus per mėnesį leidžiu sau juo pasimėgauti. Masažas – tai kas malonu ir padeda man atsipalaiduoti.
 
Kūnas tampa tvirtesnis, labiau atsipalaidavęs, susigrąžinu prarastas jėgas. Kalbant apie grožį, geriausias dalykas – kai žmogus laimingas ir save realizavęs, kadangi tai atsiliepia ir išvaizdai, ir kūnui. Tokios neigiamos emocijos kaip stresas, savigrauža ar pavydas sujaukia mintis ir pablogina savijautą.