- Esate televizijos aktorė, dainininkė, filosofijos doktorantė, politikė. Gal šį sąrašą galima dar kuo nors papildyti?
- Galima... Jau labai seniai užsiimu rašymu: kuriu dainų tekstus atlikėjams, taip pat komercinius tekstus. Skamba pompastiškai, bet kai pagalvoji, visa tai suderinama ir organiška. Kita vertus, veiklas, kurios teikia malonumą, esu pasilikusi gyvenime, kitas apribojusi ar atsisakiusi. Suprasdama, kad neegzistuos scenarijus, kur galėčiau būti profesionalia politike ir kartu išlaikyti vidinę ramybę bei mentalinį stabilumą, atsisakiau politikos. Tai – dramos kupina sritis.
Taip sudėliojau gyvenimą, kad hobius paverčiau darbu – mėgaujuosi muzika, aktoryste ir rašymu. Doktorantūrą baigiau, bet disertacijos dar nesu apsigynusi. Disertacija – daug laiko suvalgantis dalykas, kurio rašymą esu atidėjusi ateičiai.
 
- Sukotės serialo „Moterys meluoja geriau“ filmavimo aikštelėje kaip aktorė. Kas labiausiai įsiminė iš šios patirties?
- Jau penkerius metus leidžiu laiką „Moterys meluoja geriau“ filmavimo aikštelėje. Per tą laiką užaugau kaip aktorė, patyriau daug iššūkių. Ne vieną kartą teko įrodinėti, kad esu gera aktorė, juk Lietuvoje dar gaji nuostata, kad aktorius turi turėti aktorystės diplomą.
Džiaugiuosi, kad mano pastangų rezultatus pastebėjo profesionalai. Tai – didžiausias įvertinimas, nes aktoryste užsiimu jau nuo septyniolikos metų. Daug išmokau filmavimo aikštelėje, tačiau nuolat stengiuosi tobulėti: analizuoju scenarijus, lankau kursus.
Patirtis serialo filmavimo aikštelėje yra neįkainojama. Tikiu, kad ją atsiminsiu ir po dvidešimt ar daugiau metų. Kolegos – lyg šeima. Su jais filmavimo aikštelėje patyriau daug linksmų akimirkų. Paskutinis labiausiai įsiminęs filmavimo epizodas, kai su aktore Inga Norkute turėjome suvaidinti rimtą dialogą, valgydamos agurkėlius. Negaliu net įvardinti skaičiaus, kiek kartų sugadinome kadrą besijuokdamos... Laimei, užteko tik vieno stiklainio agurkėlių. (Juokiasi)
 
- Pirmiau įgijote džiazo muzikos bakalaurą, vėliau perėjote prie filosofijos. Vieno interviu metu minėjote, kad tranzicija nebuvo lengva. Kodėl?
- Atėjus studijuoti filosofiją, viskas apsivertė aukštyn kojom. Atsimenu, kad tik įstojusi į Vilniaus universitetą, supratau „štai, kaip atrodo universitetas“. Muzikos akademija yra labiau grįsta praktine prieiga. Pavyzdžiui, studijavau dainavimą: treniravau balsą, dirbau su kūriniais ir pačia muzika. Teorinės žinios čia nueina į antrą planą, nėra griežtos struktūros, visi turėjo galimybę planuotis savo laiką patys. Kitaip tariant, buvo nemažai chaoso.
Pradėjusi mokytis Vilniaus universitete supratau, kad neturiu teorinių žinių pagrindo. Kiek atsimenu, į filosofijos magistrą įstojome aštuoniolika žmonių, iš kurių filosofijos bakalaurą turėjo tik keturi. Baigėme magistrantūrą keturiese ir iš jų tik aš viena turėjau kitos srities bakalaurą.
Tie dveji metai buvo sunkūs: daug ašarų, darbo su tekstais, knygų skaitymo. Tačiau galiu pasakyti, kad po visų doktorantūros ir magistrantūros metų, mąstymas kardinaliai pasikeitė. Atsirado suvokimas, kaip apdoroti, kritiškai vertinti ir interpretuoti informaciją, kaip dirbti su tekstais. Pasikeitė ir tai, kokiu tempu galiu skaityti ir suprasti tekstą.
Vienas geriausių dalykų, kurį suteikia filosofinis mąstymas, yra suvokimas, kad savaime suprantami dalykai sukonstruoti mūsų pačių. Pavyzdžiui, moterų ir mažumų padėtis visuomenėje ar egzistuojančios politinės sistemos, žmonėms atrodo savaime suvokiami dalykai. Tačiau suprantant kaip šios idėjos gimė, vertinant jų genezę, tampa aišku, kad visa tai atsirado mūsų pačių pasirinkimu. Kas gimė kaip idėja, tapo norma, kurią galima taip pat greitai pakeisti, kaip ir sukurti.
 
- Esate užsiminusi, kad vaikystėje svajojote tapti prezidente. Galima sakyti, kad nuo mažų dienų buvo užkoduotas polinkis į politiką, tačiau nusprendėte nuo jos atsiriboti. Kodėl?
- Tikrai svajojau būti prezidentė, nes visada norėjau ką nors pakeisti ir buvau jautri neteisybei. Jaučiausi tarsi turėčiau būti svieto lygintoja. Vienas pagrindinių dalykų, kuris paskatino pasukti į politiką, – kad žmonės, kurie gimsta skirtingomis aplinkybėmis, turi nelygias galimybes, kurios niekaip nėra nuo jų priklausomos.
Nors apribojau politinę veiklą, bet politika išlieka įdomi sritis, kurioje matau daug potencialo. Iš partijos nepasitraukiau ir toliau domiuosi politinėmis aktualijomis, bet... Yra kita pusė, kodėl aktyviai nenorėčiau įsitraukti į politiką. Nematau galimybės ten išlikti laimingu žmogumi. Vien dalyvavimas rinkimuose parodė, kaip atrodytų politinis kelias. Nepaisant to, kad rinkiminė kampanija teikė didelį džiaugsmą ir man patiko bendrauti su žmonėmis, susidūriau su gan dideliu negatyvu. Sulaukiau tokių pasisakymų, kaip: „mergaite iš serialo, eik vaidinti atgal“. Per šimtą kampanijos dienų patyriau tiek seksizmo, kiek per visus trisdešimt gyvenimo metų nesu patyrusi.
Supratau, kad padaryti politinius ar socialinius pokyčius galima ir nebūnant profesionaliu politiku. Galima rašyti tekstus, dalyvauti renginiuose, vesti paskaitas ar net kurti muziką, kuri turėtų svarbią žinutę. Ir tai mane žavi.
 
- Kaip suprantu, neplanuojate grįžti į Seimo rinkimų areną?
- Šiuo metu sakau ne. Dabar ten, kur mane veda perspektyvos, – rinkimų nematyti. Tačiau ne kartą esu sau pažadėjusi ko nors nedaryti ir vis tiek padariau.
Rinkimai dar tik po dvejų metų, o tai – ilgas laiko tarpas. Žinau tik viena, jei vėl bandyčiau laimę, eičiau su tomis pačiomis trimis problemomis, kaip ir 2020 metais, nes jos bus aktualios ir po ketverių metų. Pirmiausia klimato krizė. Esu tos kartos, kuri itin ryškiai išgyvena šį reiškinį, atstovė. Statistika rodo nepalankią ateitį, tad noras išsaugoti planetą man yra prioritetas. Toliau būtų kriminalinis teisingumas. Lietuvoje dekriminalizacijos klausimas yra tik viena problema, nors į ją ir krypsta visas dėmesys. Reiktų kalbėti ir apie tai, kodėl žmonės atsiduria įkalinimo įstaigose, kokia prasta situacija ten ir kaip institucijos savivaliauja. Galiausiai, sveikatos apsauga. Ši tema yra jautri, nes mano mama sirgo išsėtine skleroze ir mirė, kai man buvo dvidešimt metų. Spėjau pamatyti neteisingumą, su kuriuo susiduria neįgalieji ir susidurti su pagalbos stoka. Reikia daugiau dėmesio skirti dviem dalykams – pagalbai susirgus ir prevencijai. Žmonės stokoja suvokimo, kad tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai padėtų išvengti lėtinių ligų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!