Tomas Dirgėla: maištavau su skiautere ir „kerzais“

Rūta Kerulytė
2019-08-05
Rašytojui Tomui Dirgėlai (29 m.) pažįstamas maišto jausmas: paauglystėje jis nešiojo didelę skiauterę ir pankiškus batus, o leistinas ribas braižė pats. Jauno kūrėjo biografija išties marga: alkoholio atsisakymas, darbas kalėjime, galiausiai – pripažinimo sulaukusios knygos.
Tomas Dirgėla: maištavau su skiautere ir „kerzais“
„Dauguma rašytojų turi bėdą: kai skaito, jie į knygą žiūri ne kaip skaitytojai, o iš techninės pusės. Mums rūpi kalba, stilius, sakinių ilgumas... nuo to nedingsi“, - sako vaikų rašytojas Tomas Dirgėla. B.barausko nuotr.

- Kaip jus pristatyti skaitytojams? Juk darote daug ką: rašote, grojate, dainuojate, fotografuojate...
- Darau daug ką, bet vaikų rašytojas man yra svarbiausias ir mylimiausias darbas.
 
-Neseniai iš grįžote kelionės. Dirbote ar ilsėjotės?
- Du kartus per metus keliauju pas užsienio lietuvius. Dabar lankiausi Liuksemburge – ten buvo stovykla lietuvių bendruomenės vaikams. Jie lanko lietuvių mokyklėlę, tebekalba lietuviškai, nors jaučiasi akcentas...
-Ir skaito?
- Taip. Dauguma lietuviškai sunkiau, bet skaito, supranta.
 

- Gera rasti laiko tokioms iniciatyvoms. Turbūt nedirbate nuo aštuonių iki penkių?
- Nedirbu ofisiniu grafiku, nors kartais to norisi – dabar esu sau viršininkas. Dažnai būnu per geras (juokiasi), leidžiu atsipalaiduoti. Esu daug ką dirbęs – pavyzdžiui, darželyje. Bet tada pradėjo daugėti kvietimų susitikti su skaitytojais. Vis tekdavo iš darbo atsiprašinėti, tad ėmiau ieškoti kito darbo.
 
Nevengiate avantiūrų: išmėginote kalėjimo mokytojo duoną. Ko išmokė Lukiškių patirtis?
- Tiems žmonėms tai - terapija. Turėjo psichologą, bet ir man išsipasakodavo. Visko išgirsdavau: ką jie veiks grįžę į laisvę, kaip nori pasitaisyti, ką prieš tai veikė, kodėl čia atsirado... Įsivažiavau, nebuvo ten taip blogai. Tiesa, kartą pusseserės vardu dalyvavau loterijoje ir laimėjau kažkur dešimt tūkstančių litų. Kalėjime visi žiūrėjo mano pasirodymą. Kitą savaitę sulaukiau klausimų, kur gyvenu (juokiasi).
 
Rašote aštuonerių dvylikos metų vaikams. Planuojate kurti ir kitokio amžiaus skaitytojams?
- Neseniai išsipildė svajonė sukurti paveikslėlių knygą patiems mažiausiems. Ji atsirado sūnaus dėka, iš jo patrukdymų, klausimų ir minčių. Esu galvojęs rašyti paaugliams, tačiau su jais turiu mažai patirties. Rudenį galvoju pradėti knygą suaugusiesiems, tačiau nieko šia tema dabar neišpešite (šypsosi).
 
Kažkada sakėte, kad norite knygose paliesti ir liūdnas temas...
- Sakiau, bet kai pabandžiau rašyti, supratau, kad man labiau sekasi kurti linksmas knygas. Dirbtinai geriau nebandyti, nes tai supras skaitytojas. Kai ateis laikas, tokios knygos pačios atsiras.
 
Kokias knygas renkatės pats? Turbūt rašytojai yra priekabūs skaitytojai.
- Nors daugiausiai skaitau vaikų knygas, į rankas paimu ir suaugusiųjų literatūrą. Paskaitau Stepheną King‘ą.
 
- Vaikų rašytoją žavi siaubo elementai?
- Tikrai taip. Bet mėgstu ir negrožines knygas. Dauguma rašytojų turi bėdą: kai skaito, jie į knygą žiūri ne kaip skaitytojai, o iš techninės pusės. Mums rūpi kalba, stilius, sakinių ilgumas... nuo to nedingsi.

 
Augindamas vaikus taikote kokią nors pedagogiką? O gal viskas gimsta natūraliai?
- Bandau taikyti sąmoningą tėvystę. Kai į vaiko poelgius reaguoji apmąstytai. Mūsų pasąmonėje būna užsilikę, kaip su mumis elgdavosi tėvai. Tada su vaiku elgiamasi automatiškai, pagal pavyzdį iš pasąmonės. Stengiuosi vaiką matyti esamuoju laiku, be iš anksto susikurtų taisyklių. Viena priežasčių, kodėl vaikai nelaimingi – nes tėvai jų nemato čia ir dabar, o iš anksto įsivaizduoja, kaip jų vaikas turi elgtis.
 
Ar su vaikais reikia kalbėti nepatogiomis temomis? O gal pasakojimai apie gandrą ir kopūstus yra reikalingi?
- Sūnus pasakytų, kad vaikai atsiranda iš pilvo (juokiasi). Knygose gvildenu įvairias temas, bet prie rimtųjų temų vaikai ateina skirtingu laiku. Reikia, kad tėvai jaustų vaiką ir žinotų, kada kalbėtis. Tačiau vaikas su tuo susidurs, kažkur išgirs, tad supažindinti reikia su viskuo.
- Tikriausiai svarbus ir šeimos pavyzdys? Kaip jus augino?
- Augau nestandartiškai: su močiute, padėdavo ir teta, tėčio sesuo.
 

- Turbūt turėjote daug laisvių.
- Nors dėmesio gaudavau, pavyzdžiui, teta mane, jei gerai pamenu, vos ketverių išmokė skaityti, laisvės buvo nemažai. Kol močiutė dirbdavo, leisdavau dienas kieme su vaikais, niekas per daug netramdė. O paauglystėje rėmų norėjosi. Šiek tiek bendravau su tėčiu, jis irgi nenubrėžė ribų. Dabar pasijaučia nesusiformavusios atsakomybės problemos: kartais galėčiau būti atsakingesnis, bet numoju ranka – gal savaime išsispręs. Tokie dalykai atėjo iš per didelės laisvės.
 
Kaip paauglystėje išliedavote energijos perteklių? 
- Grojau būgnais, sekėsi gerai, bet tingėjau mokytis grojimo technikų. Tačiau polinkis muzikai išliko: netikėtai subūrėme vaikų rašytojų grupę. Kiek teko domėtis, ji vienintelė tokia pasaulyje. Smagu, kad galime ten save išreikšti – kai žmogus taip išsikrauna, nepridaro nesąmonių (šypsosi).
 
Kūrybiškas esate ir virtuvėje?
- Užplaukia... Pavyzdžiui, grįžtant iš užsienio arba iš kasmetinės vaikų stovyklos, kurioje dalyvauju kartu su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu. Grįžtu užsidegęs gaminti, tad žmona džiaugiasi. Labai mėgstu troškinius, aštrų maistą, tad mano patiekaluose prieskonių netrūksta. Taip pat mėgstu matę. Tai labai sveika arbata iš Pietų Amerikos. Matė turi mateiną, jis geriau nei kofeinas paskirsto energiją ir ši neišnyksta taip greitai. Dažnai geriu ją vietoje kavos.
 
Jums, kaip tėčiui, svarbu, kad maistas būtų sveikas? 
- Galima suderinti sveiką ir skanų maistą. Mūsų vaikai vietoje saldainio dažnai renkasi arbūzą, ananasą arba obuolį. Žinoma, kelis kartus per mėnesį apsilankome greito maisto užkandinėse, bet jeigu kasdien sveikiau maitiniesi, nuėjimas kur nesveika nieko blogo.
 
Ne vienerius metus esate abstinentas. Blaivumas populiarus tarp menininkų?
- Esu ir visai nesigailiu. Šeimos sukūrimas ir alkoholio atsisakymas – du geriausi mano gyvenimo pasirinkimai. Abstinencija šiandien yra tarsi mada, kuri galėtų laikytis visą laiką. Matau tai ir tarp vyresnės kartos kūrėjų, kurie jaunystėje gyveno bohemiškai. Beje, su dabartine valdžios politika to nesiečiau. Iš vienos pusės palaikau iniciatyvas, bet draudimai yra lengviausias kelias, kuris tiesiog atima pasirinkimo laisvę.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica