„Jei išimtume grūdus ir cukrų iš maisto raciono, įsivaizduojate, kiek sveikatos problemų imtų tvarkytis? Nei maisto, nei farmacijos pramonei tai nepalanku“, – kodėl vis dar vadovaujamasi mitybos piramide, teigia Anglijoje gyvenanti mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė Miller. Kartu su dietologu vyru ji griauna mitus apie mitybą.
„Maisto piramidė yra griuvusi. Jei toliau ja vadovausimės, padidinsime nutukimo riziką, priklausomybę saldumynams, maistui. Glitimas kelia priklausomybę ir maisto pramonė apie tai žino“, - sako mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė Miller.
- Griaunate mitybos mitus pati tai išbandydama savo kailiu. Dargi į kompaniją pasikvietėte vyrą dietologą. Nuteisėte grūdus –
kuo jie prasikalto mūsų sveikatai?
- Universitete buvome mokomi, kad perdirbti grūdai – balti ryžiai, miltai yra blogis, nes kelia cukrų. Mokėmės apie maisto netoleravimą, celiakiją, kai žmogus turi stiprią reakciją į glitimą ar alergiją kviečiams. Dirbdama su pacientais pastebėjau, kad daug jų vienaip ar kitaip reaguoja į kviečius, rugius, ypač tie, kurie turi imuninio pobūdžio ligų. Išimdavome glitimą iš jų raciono palikę ryžius, grikius, bolivinę balandą, bet vis tiek nepasiekdavome norimų rezultatų – simptomai nepasitraukdavo. Ėmiau iš jų raciono šalinti grūdus ir ką manote – pokytis milžiniškas! Nuo odos problemų susitvarkymo iki uždegiminių procesų sumažėjimo, cholesterolio nukritimo, maistinių medžiagų geresnio pasisavinimo. Gydytojai paprastai sakytų, jei celiakija nesergi, valgyk grūdus. Pamačiau, kad yra kitaip. Grūdų pramonė mus, mitybos specialistus, įtikino, kad grūdai yra būtini mūsų racione. Tačiau grūdai turi tokių medžiagų, kurios itin jautrina mūsų virškinimo sistemą, gali trukdyti maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies pasisavinimą, didinti riziką susirgti imuninio pobūdžio ligomis. Nors pati celiakijos geno neturiu, vyras ir dukra turi, matydama savo pacientų pokyčius išėmiau grūdus iš savo raciono ir ėmiau jaustis tūkstantį kartų geriau.
- Ką tada valgyti? Vaikų ryto be košės neįsivaizduoju...
- Jei po šio straipsnio žmonės nustotų valgyti grūdus, įsivaizduojate, kiek prekybos centre produktų nebeliktų. Apie 50-60 procentų produktų sudėtyje yra grūdų. Tai – milžiniška pramonė. Dauguma grūdų kelia cukraus lygį organizme, o tai siejama ne tik su cukriniu diabetu, bet ir su kraujotakos ligomis, didesne rizika susirgti vėžinėmis ar imuninėmis ligomis. Atsidarykite dabar straipsnį, kaip sureguliuoti cukraus lygį, – avižos bus numeris pirmas, nors daugumai atvirkščiai jos kelia cukrų. Jei išimtume grūdus ir cukrų iš raciono, įsivaizduojate, kiek sveikatos problemų imtų tvarkytis? Nei maisto, nei farmacijos pramonei tai nepalanku.
- Vis dėlto mitybos piramidės pagrindu nurodomi angliavandeniai...
- Žinote, koks būtinas jų kiekis per dieną? Nulis. O tam tikrų būtinų aminorūgščių esančių baltymuose ir būtinių riebalų rūgščių mūsų organizmas nepagamina – jų privalome gauti su maistu. Net nebūdama mitybos specialiste kelčiau klausimą, kodėl, jei jie mums būtini, mitybos piramidėje jų tiek mažai? Kodėl nuolat girdime žinutę – valgykime mažiau mėsos? Pacientams į mitybos racioną įtraukus daugiau baltymų ima tvarkytis sveikatos problemos. Viešojoje erdvėje yra nepaprastai daug dezinformacijos. Maisto piramidė yra griuvusi. Jei toliau ja vadovausimės, padidinsime nutukimo riziką, priklausomybę saldumynams, maistui. Glitimas kelia priklausomybę ir maisto pramonė apie tai žino. Už tai į įvairius padažus jo prideda, kad jo daugiau suvalgytume.
- Dabar suprantu, kodėl mitybos studijas universitetuose remia „Coca-Cola“...
- Mano vyras dietologas pažiūrėjo Dietologų asociacijos rėmėjų sąrašą... jam pasidarė karšta. Sakė išsiregistruos iš tos asociacijos. Net aš studijuodama funkcinę mediciną, maniau, kad natūralios medicinos jie nelies. Bet ir čia maisto pramonė bei farmacija darė įtaką. Akcentuojami papildai, bet pamirštama, kad jei valgytume daugiau gyvulinės kilmės produktų, jų reikėtų mažiau. Jei būtume daugiau saulėje, nereikėtų vitamino D. Jei iš rekomendacijos negali pasidaryti
biznio, ta rekomendacija pamirštama.
- Suaugę galime būti sąmoningi, gebėti atsirinkti, o vaikai darželyje nuo pirmųjų metų „sodinami“ ant cukraus. Mačiau dalinotės, kad darželyje esate įvedusi savo tvarką... Kaip sekasi atsisakyti pagundų vaikų šventėse?
- Dvejų su puse dukrai maistą į darželį nešu pati, o auklėtojos gali duoti užkandžių. Jei mažoji gauna vaisių yra labai patenkinta. Jei vyksta darželyje šventė, vaikų gimtadieniai, kur atnešama keksiukų, pyragų, net nežiūri į juos. Prieš metus atostogavome Italijoje, jai buvo pusantrų. Vaikai aplink valgė pastą, picas, o mano vaikas valgė
steiką su salotom. Iš vaikų nereikalaukime, ko patys nedarome. Jei norime, kad jie valgytų sveikai, patys turime būti pavyzdys. Vaikai mus kopijuoja. Dukra nuo metų kartu valgo midijas, krevetes, kepenėles, raugintus kopūstus, salotas. Kepu pyragus iš migdolų ar kokosų miltų, saldumo suteikia bananas. To visiškai pakanka.
- Net ir tie, kurie ypač reiklūs mitybai, vasarą paleidžia vadeles. Ilgi vakarai, draugų pasisėdėjimai, šašlykai, ledai, alus, kepta duoda. Pagundos, pagundos, pagundos... Nuraminkite, kad ir jūs nuolaidžiaujate sau.
- Atsipalaiduoti iki tokio lygio, kad imčiau valgyti grūdus, neplanuoju. Jie griežtai išmesti iš mano raciono. Išimtis šiemet buvo padaryta Palangoje. Su šeima nusipirkome indelį šerbetinių ledų, kuriame buvo cukraus. Namuose to nedarytume. O su šašlykais viskas gerai. Valgykime. Svarbu, kad maistas būtų tikras, neperdirbtas. Venkime traškučių, picų, sausainių. Jei vakarais privalgome tikro maisto, nėra tokia jau problema. Kai šviečia saulė, mūsų organizmas gali gerokai geriau susidoroti su mitybos nukrypimais nei žiemą. Metabolizmas reaguoja į saulės šviesą.
- Neseniai dalinotės nuomone, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra puiki, o į Lietuvą grįžti gyventi būtų verta vien dėl mūsų greitosios medicinos pagalbos paslaugų... Kas Anglijoje kliūna?
- Kol neturėjau vaikų ir nebuvau susidūrusi su sveikatos apsaugos sistema, naiviai maniau, jog yra kitaip, tačiau išsikviesti greitąją pagalbą yra be šansų. Su vyru pajuokaujame, kad rūpintis sveikata verta vien todėl, kad, neduok Dieve, reikėtų kada nors ją kviestis. Su greitąją atvykęs dar nežinia, kada pakliūsi pas gydytojus, o dėl vaiko 41 laipsnių temperatūros niekas nė nevažiuotų. Priimamajame su tokia temperatūra laukėme penkias valandas. Vaikams nedaromi nei kraujo, nei šlapimo tyrimai. Jie tik gražiai kalba, sako, kas vaikui tai yra didelė trauma, todėl yra greiti išrašyti antibiotikus. Pas pediatrą eilėje tenka laukti apie metus. Už privataus šio specialisto konsultaciją gali tekti pakloti ir 500 svarų. Tyrimų kainos irgi kosminės. Savo lietuviams pacientams dažnai rekomenduoju vykti jų darytis į Lietuvą.
Bet kurią dieną grįžčiau čia gyventi, nes žinau, kad atvažiuos greitoji, jei vaikui kas nors atsitiks – padarys reikiamus tyrimus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: