Vos žiniasklaidoje pasirodė žinia, jog krepšininko Kšištofo Lavrinovičiaus ir jo žmonos Tatjanos (35 m.) namuose esminiai pokyčiai – esą mylimieji keičiasi vaidmenimis: Tatjana imsi karjeros, Kšištofas - namų ruošos ir vaikų auklėjimo, buvo paskelbtas karantinas. Užsidarius ugdymo įstaigoms, kai vaikai liko namuose, gesinti gaisrų vyrui į pagalbą atskubėjo ne kas kitas, o žmona. „Mamos nepakeičiamos“,- pripažįsta Tatjana.
„Mes su Kšištofu gyvenime daug laiko praleidome atskirai. Nors esame kartu, sporto varžybos ir kelionės neleido pasidžiaugti nepertraukiamu bendravimu. Net jei fiziškai jis namuose, galva pasilikusi kažkur tenai. Taigi dėl karantino labiausiai džiaugiuosi aš. Gyvenime nebuvome drauge žiūrėję tiek filmų...“ – sako Tatjana Lavrinovič.
- Metų pradžioje žiniasklaidoje pasirodė žinia, jog ilgą laiką gyvenusi vyro karjero ritmu sulaukėte atpildo meto. Jam - namų ruoša, jums - verslas ir asmeninė karjera. Karantinas vis dėlto parodė, kas namuose „vadas“?
- Mamos nepakeičiamos. Visoms sveikatos, kurios dabar sėdi su vaikais ir ruošia pamokas. (
Juokiasi.) Mano patirtis rodo: kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau. Šešiametė dar nėra savarankiška kaip berniukai, todėl daugiausiai laiko tenka skirti mažėlei. Nors mokytojai sakė, jog dukrai puikiai sekėsi, pati matau, kur yra problema, kokios pagalbos jai reikia. Jei kas karantino metu su mokslais atsipalaiduoja, mes, atvirkščiai, esame labiau susikoncentravę. Anksčiau tiek nekontroliavau, nesekiau progreso kaip dabar, bet norisi, kad vaikai progresuotų.
Džiaugiuosi, kad atsirado proga pamatyti visas spragas. Kadangi vasarą jau, matyt, niekur neišskrisime pailsėti, turėsime progą pasispausti su mokslais. Jau turime planą, kaip pasitempti iki antros klasės.
O vyresnėlį sūnų reikia pagirti. Nereikalauja pagalbos, dėmesio siekia tik norėdamas parodyti savo pasiekimus. Vidurinysis – gudruolis: padaro tiek, kiek būtina, o jei kur galima ko išvengti, „numuilina“. (
Juokiasi.) Supratau, kad ir ketvirtokui reikės padėti.
- Vadinasi, mintis, kad namų ir vaikų reikalų vadeles perims vyras, o jūs rūpinsitės verslu, išgaravo?
- Atidėjome šį planą. Kol mes ruošiame pamokas, pusryčius, pietus ir vakarienę, vyras kasdien po tris-keturias valandas sportuoja. Man tai - natūralu. Vyras juk nesėdės nuo devynių iki keturių su vaikais prie pamokų, kai gyvename sodyboje, gryname ore. Juolab vos pradėjus verslą teko jį stabdyti rimtai darbams neįsisukus, todėl kol kas turiu laiko. Žinoma, jau po truputį grįžtame į ritmą. Pusę dienos praleisiu namuose, pusę - darbe.
- Tuomet Kšištofas pasiraitos rankoves prie puodų, kaip žadėjo...
- Toliau gaminsiu aš. (
Juokiasi.) Jei man reikia kur nors išvykti, palieku pagamintus pietus. Pripratau taip gyventi. Žinoma, kartais pratrūkstu, pabambu, kad taip gyventi daugiau nebegaliu, bet nusistovėję įpročiai išlieka.
Vis dėlto vyras karantino metu išmoko šį tą pagaminti. Jau gali ne tik sumuštinį sutepti, bet ir kiaušinienę su avokado skrebučiu iškepti, paruošti dubenėlį uogų.
- Klausimas visiems jau įprastas - ar radote būdą nusiraminti, kai karantino metu dėl buitinių užduočių sukyla emocijos?
- Mes su Kšištofu gyvenime daug laiko praleidome atskirai. Nors esame kartu, sporto varžybos ir kelionės neleido pasidžiaugti nepertraukiamu bendravimu. Net jei fiziškai jis namuose, galva pasilikusi kažkur tenai. Taigi dėl karantino labiausiai džiaugiuosi aš. Gyvenime nebuvome drauge žiūrėję tiek filmų... (Juokiasi.) Dėl karantino nepatyriau streso, atvirkščiai – tokio laiko reikėjo, kad susidėliotume visus taškus ant i, sutvarkytume reikalus. Puikus metas pasigilinti, ir koks vaikų mokslo lygis. Ačiū Dievui, visi esame sveiki.
Šiuo metu gyvename su Kšištofo tėvais, kurie dėl amžiaus yra rizikos grupėje. Taigi dar niekur nesilankėme viešumoje. Net kavinėje kavos išsinešti nebuvome užbėgę. Jaučiame nerimą, todėl prisilaikome nuo bet kokių nereikalingų žingsnių, visi jaukiai leidžiame laiką sodyboje.
- Kaip suprantu, vyras po truputį butiniam gyvenimui ruošiamas...
- Manau, jis dar žais. Sportinę formą stengiasi palaikyti net labiau, nei būdamas jaunuolis. Su amžiumi pastangų reikia daugiau, jei nori dar ko nors pasiekti sporto srityje. Be to, galiu pasidžiaugti už vyrą - rytoj Kšištofas Lietuvos sporto universitete priduoda trenerio magistro darbą.
- Vadinasi, šeimyna karantino metu visa pamokose paskendusi?
- Aš ėmiausi ispanų kalbos. Kadangi mano verslas susijęs su Ispanija, kasmet čia reikalinga vykti į didžiausias vestuvių parodas, be to, Ispanijoje turiu ir nemažai draugių, man ši kalba pravers. Be to, norėjosi gyvenime dar šio to naujo išmokti, man tiesiog įdomu. Tiesa, puikiai kalbėjau itališkai, todėl naudinga šią kalbą taip pat atšviežinti.
- Vos atvėrėte vestuvinių suknelių salono duris, teko užsidaryti. Vestuvių šventės atidedamos ramesniam laikui?
- Taip, poros vestuves atidėjo, teko pakoreguoti sutartis. Padėjo tai, kad visi dabar esame toje pačioje situacijoje. Be to, dar nespėjau su darbais taip įsivažiuoti, kad būtų sugriuvę dideli planai. Versle tvirtai ant kojų dar nestovėjau.
- Kaip tuomet praleisite vasaros atostogas?
- Į užsienį vargu ar vyksime. Jei galimybės leis, nebent tik aplankyti mano tėvų. Vasarą praleisime sodyboje, paplaukiosime irklente, važinėsime riedžiais. Vaikams čia nėra kada nuobodžiauti - kiekvieną dieną su pusbroliais, kurie gyvena šalia, žaidžia krepšinį. Mažoji tuo metu rimčiau ims žaisti tenisą. Jau kurį laiką pas mus atvyksta trenerė.
Oras geras, nėra kuo skųstis. Buvo galimybė dar kelioms savaitėms sugrįžti į mokyklą. Pasitarėme: nėra ko ten kontaktų gaudyti, vėl keltis šeštą ryto... Verčiau pasidžiaugsime vienas kito draugija.
Komentuoti: