Gyvenimo spalvos ryškios tiems, kurie jas pastebi. Lygiai taip pat, ne patirtos situacijos, o požiūris į jas, lemia žmogaus vidinę būklę, įsitikinęs panevėžietis Sigitas Grybas (45 m.), kurį galima laikyti savotišku muzikos revoliucionieriumi, pradėjusiu elektroninės muzikos sklaidą Lietuvoje. Jo gyvenime alternatyviosios muzikos ir renginių kultūra neatsiejama jau daugiau kaip 30 metų.
„Supratau, kas aš esu gyvenime, ką noriu daryti. Mano mokymo būdai yra šviesūs, pozityvūs. Negali būti tamsių jėgų garbinimo, nuo kurių aš jau pabėgau, todėl noriu padėti žmonėms eiti tuo pačiu sveikatingumo keliu“, - įsitikinęs panevėžietis Sigitas Grybas, kurį galima laikyti savotišku muzikos revoliucionieriumi, pradėjusiu elektroninės muzikos sklaidą Lietuvoje. Nuotr. RAdžgausko
- Tavo pirmieji organizuoti muzikos renginiai, pradėta didžėjaus veikla turėjo didelę įtaką Lietuvos elektroninės muzikos kultūros formavimusi Lietuvoje. Kaip tavo gyvenime atsirado kūryba?
- Muzika susidomėjau dar vaikystėje, kadangi augau muzikalioje šeimoje. Prisimenu šeimos, kaimynų susibūrimus vasarnamyje, kuomet garsinį foną reguliuodavau aš, grodamas dėdės patefonu. Turbūt galėčiau teigti, jog tai ir buvo mano pirmoji pažintis su diskotekų kultūra.
Studijuodamas Klaipėdoje grojau būgnais, organizuodavau renginius, pradėjau didžėjaus karjerą. Tuomet dažnai vykdavau groti į užsienio šalis, kadangi Lietuvoje elektroninės muzikos scena dar tik pradėjo formuotis.
Universiteto laikais pažinau naują gyvenimo būdą, atradau savyje naujų įgūdžių: regiono laikraščiuose dirbau žurnalistinį darbą, Latvijoje įsidarbinau radijo stotyje. Šalia to su didžiausiu susidomėjimu mokiausi scenos kalbos, režisūros ir dramaturgijos – tai buvo tikra atgaiva po sovietinės sistemos švietimo. Nuolatos užsiimdavau ir kūrybine saviveikla.
- Kokios asmeninės patirtys, išgyventi vidiniai lūžiai, tau darė didžiausią įtaką?
- Prieš šešiolika vedžiau muzikinę laidą Lietuvos radijuje, vėliau pradėjau dirbti su Rimu Šapausku „Radiocentre“. Tuo metu organizuodavau daug vakarėlių, jie greit atsibodo, be to, jų populiarumas kasmet ženkliai krito. Suabejojau savimi, nežinojau, kokią muziką groti, ką toliau daryti. Supratau, jog mano gyvenime buvo per daug dinamikos, per daug nepastovumo. Jaučiausi išdalinęs visą save, visą energiją. Nusprendžiau pakeliauti: skirtingose Europos valstybėse apsistodavau mėnesiui dviems.
Prieš ketverius metus pirmą kartą išvykęs į Ispaniją pradėjau medituoti, meditacija tapo priemone išgydyti save. Vėliau grįžęs į Lietuvą, netrukus keliavau atgal į Ispaniją, gyvenau šalies pietuose dvejus metus. Paskutinis praleistas pusmetis Ibizoje tapo galutinis mano bandymo susigrąžinti save etapas. Mėnesį praleidau būdamas vienas, be technologijų ar kitų nereikalingų priemonių.
Buvimas su savo mintimis leido suprasti, ką noriu veikti toliau: pradėjau dar labiau gilintis į jogą, kūriau metodikas. Tuo laiku jaučiau atradęs visišką ramybę būnant tik su savimi, skaitant knygas ir medituojant.
Tačiau ir šis etapas galiausiai turėjo praeiti. Grįžęs į Lietuvą aktyviai įsitraukiau į Ispanijoje pradėtą veiklą: praktikavau jogą, su bendraminčiais kūrėme jogos studijas, pradėjau įgarsinti garso knygas, groti būgnais.
- Nepastovi gyvenamoji vieta, dažnai kintančios veiklos sritys turėtų kelti sunkumų siekiant užmegzti ilgalaikius tarpusavio santykius. Ar pavyksta juos kurti gyvenant tokiu tempu?
- Esu prisirišantis žmogus, bet jei palieku – negrįžtu. Tiesa, jog dėl ekspresyvaus charakterio turėjau sunkumų santykiuose su žmonėmis. Karjeros pradžioje kitiems buvau griežtas, visuomet valdingas – tačiau tada to nesupratau.
2005-aisiais naujoji muzikos kryptis ir jų idėjos leido pakeisti požiūrį į save ir į savo aplinką. Tapau orientuotas į šeimos kūrimą, deja, man nepavyko. Tam įtakos turėjo ir nepastovus renginių organizatoriaus, didžėjaus režimas.
Žinoma, moterys mano gyvenime padarė didelę įtaką: jų linksmumas, energingumas, tas rūpestis įkvepia. Tačiau nors ir buvau užmezgęs ilgalaikių santykių, sutikau puikių moterų, mūsų keliai išsiskyrė. Žinoma, turėjau daug dirbti su savimi, kad įveikčiau nuoskaudas, pyktį, liūdesį.
- Susidaro įspūdis, jog sunkius gyvenimo išbandymus stengiesi įveikti išvykdamas į kitas valstybes. Kuo tau padeda kelionių terapija?
- Pirmiausia, atsitraukiu nuo scenos. Lietuvoje ilgą laiką jaučiau negalįs bendrauti su žmonėmis, jutau barjerą. Alternatyviojoje muzikos scenoje tam tikrais gyvenimo etapais buvau žinomas žmogus, dažnai grodavau pasirodymuose. Įtemptu veiklos laikotarpiu svaigindavausi, todėl kelionėse bandydavau ir vėl atrasti save. Tačiau tai galutinai pasiekiau tik būdamas Ibizoje.
- Koks tavo gyvenimo dabar?
- Dabar jaučiu, kad vis dažniau pavyksta atsigręžti į save. Visa kultūra, kurioje tiesiogiai dalyvavau daugybę metų, liks mano sieloje amžinai, kaip ir tos idėjinės vertybės. Tačiau pradedu įsisamoninti ir kitus dalykus, kuriuos reikėtų tobulinti.
Šiuo metu stengiuosi maitintis vegeteriškai, atsisakau kvaišalų ir alkoholio. Įgarsinu knygas, praktikuoju jogą, vedu jogos užsiėmimus vaikams ir suaugusiems, įkūriau studiją. Joga keičia mąstymą, skatina savęs pažinimą, ugdo stabilumą, ramybę, pasitikėjimą, šviesų požiūrį į gyvenimą, nuoširdų optimizmą. Per keturis mėnesius joga padėjo išgydyti nugarą. Pastarieji metai praleisti vakarėliuose, juos organizuojant, tebuvo manipuliacija savimi. Aš supratau, jog nereikia grįžti į praėjusį etapą.
Supratau, kas aš esu gyvenime, ką noriu daryti. Mano mokymo būdai yra šviesūs, pozityvūs. Negali būti tamsių jėgų garbinimo, nuo kurių aš jau pabėgau, todėl noriu padėti žmonėms eiti tuo pačiu sveikatingumo keliu. Suvokimas dažnai ateina per savęs niokojimo kelią. Kartais turi daug kartų atsidurti dugne, kad suprastum, kas yra tas dugnas.
.jpg)
.jpg "„Man atrodo, kiekvienas drabužis atspindi mūsų išgyvenimus. Kartais norime ryškiai raudonos, o kartais pasineriame į tamsius atspalvius. Aš labai tikiu spalvų energija ir žinau, kad drabužiai mums duoda tam tikrą jausmą“, - sako stilistė Viktorija Šaulytė. J.Misevič nuotr.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: