Pau­lius Amb­ra­ze­vi­čius: „Ži­no­mu­mą no­ri­si iš­nau­do­ti dėl ko nors ge­ro“

Žiedūnė Juškytė
2017-11-10
Hu­mo­ris­tas, TV lai­dų ir ren­gi­nių ve­dė­jas, ra­šy­to­jas ir ver­tė­jas Pau­lius Amb­ra­ze­vi­čius (31 m.) sa­vo ži­no­mu­mą pa­nau­do­ja ne tik as­me­ni­niams, bet ir vi­suo­me­ni­niams tiks­lams. „Man tik­rai svar­bu, ko­kią ap­lin­ką pa­lie­ku po sa­vęs“, – sa­ko jis.
Pau­lius Amb­ra­ze­vi­čius: „Ži­no­mu­mą no­ri­si iš­nau­do­ti dėl ko nors ge­ro“

- Apie fut­bo­lą daž­niau kal­ba­te, nei žai­džia­te, o krep­ši­nį daž­niau žai­džia­te, nei apie jį kal­ba­te. Kaip tai at­si­ti­ko?

- Fut­bo­lo net ne­mo­ku žais­ti. Vi­sa­da tam tu­riu pa­si­tei­si­ni­mą. Au­gau kai­me, kur bu­vo sun­ku su­ras­ti žmo­nių pa­žais­ti krep­ši­nį bent tris prieš tris. Dar vi­sai įdo­mu žais­ti fut­bo­lą ke­tu­ri prieš ke­tu­ris, nors ma­ža­sis fut­bo­las yra pen­ki prieš pen­kis, bet tiek žmo­nių, spor­tuo­jan­čių gim­ta­ja­me kai­me, ne­bū­da­vo. Taip su­si­klos­tė, kad Lie­pa­lo­tuo­se (Ša­kių r. – aut. past.) vi­suo­met bū­da­vo po­pu­lia­rus krep­ši­nis, to­dėl aš ir­gi dau­giau tuo už­si­ė­miau. Tik vė­liau fut­bo­las at­si­ra­do ma­no gy­ve­ni­me, bet vis tiek jį daž­niau žiū­rė­jau, ne­gu žai­džiau.

- Ap­skri­tai, ar spor­tas – daž­nas jū­sų pa­ly­do­vas?


- Kai bū­da­mas dvy­li­kos at­ra­dau krep­ši­nį, iki kol bai­giau mo­kyk­lą, su ma­žo­mis iš­im­tis spor­tuo­da­vau, ko ge­ro, po ke­tu­rias va­lan­das per die­ną. Stu­di­jų me­tais spor­ta­vau kiek ma­žiau, o vė­liau vi­siš­kai ap­lei­dau bet ko­kį spor­tą. „Ant ma­nęs“ tai ma­ty­ti ir pats jau­čiu, bet jau me­tai lan­kau bok­są. Šis spor­tas ma­ne su­ža­vė­jo, nes jis efek­ty­viai tvir­ti­na kū­ną, tre­ni­ruo­čių me­tu ge­ri­na­mas grei­tis, re­ak­ci­ja. Tik­rai ne­isiu ko­vo­ti, bet jau­čiu, kad ma­no kū­nas ta­po tvir­tes­nis, jau­čiuo­si stip­res­nis. Ži­no­ma, dar mi­ty­bą rei­kė­tų pa­ko­re­guo­ti, kad ma­ty­tų­si re­zul­ta­tas.

- Atos­to­gų me­tu jūs ne­lin­kęs tin­gi­niau­ti. Kaip lei­džia­te ak­ty­vų lais­va­lai­kį?

- Su su­ža­dė­ti­ne mėgs­ta­me il­ges­nius pa­si­vaikš­čio­ji­mus, ko­pi­mą į ne­di­de­lį kal­ną. Man tai la­bai pa­tin­ka. Aš la­bai ne­mėgs­tu ad­re­na­li­no. Esu skri­dęs oro ba­lio­nu ir tai bu­vo tur­būt eks­re­ma­liau­sias da­ly­kas, ko­kį esu iš­ban­dęs (juo­kia­si). Bu­vo bai­so­ka. Ko­kiu sep­ty­nias­de­šimt pen­kių laips­nių kam­pu bu­vau su­len­kęs ko­jas, nes bi­jo­jau iš­kris­ti. Ne­įsi­vaiz­duo­ju sa­vęs, pa­vyz­džiui, su snieg­len­te ar sli­dė­mis – tai prie­šin­ga ma­no po­mė­giams.



- Su­re­pa­vo­te „Šven­ti­nio ban­ku­che­no“ dai­nos teks­tą apie ap­lin­ko­sau­gą. Tai tik­riau­siai da­rė­te ne­at­si­tik­ti­nai?

- Taip, man ši te­ma svar­bi. Ko­le­gos pa­siū­lė su­kur­ti klau­si­mus Na­cio­na­li­nei ap­lin­ko­sau­gos olim­pia­dai, nes man ši te­ma yra ar­ti­ma. Esu dir­bęs vie­no­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je, ku­ri bu­vo su­si­ju­si su gam­ta. Man tik­rai rū­pi ir svar­bu, ko­kią ap­lin­ką pa­lie­ku po sa­vęs. Ne­įsi­vaiz­duo­ju sa­vęs kur nors nu­me­tan­tį šiukš­lę. Ko­kius pen­ke­rius me­tus mes nuo­lat rū­šiuo­ja­me at­lie­kas. Ka­dan­gi esu ki­lęs iš Su­val­ki­jos, ir van­de­nį ar elek­trą tau­py­ti man iš­ei­na na­tū­ra­liai (juo­kia­si).

- Kvie­čia­te drau­gus ir ap­lin­ki­nius pil­dy­ti vai­kų sva­jo­nes. Ko­dėl ra­gi­na­te vai­kams do­va­no­ti bū­tent ba­tus?

- Man la­bai pa­tin­ka pro­jek­tas „Vai­kų sva­jo­nės“. Prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus su drau­ge kal­bė­jo­me apie šio pro­jek­to vai­kų sva­jo­nes ir su­pra­to­me, kad yra ap­mau­du, jog kai ku­rie vai­kai tie­siog sva­jo­ja apie ba­tus. At­ro­do, jie tu­rė­tų sva­jo­ti apie žais­lus, o čia toks že­miš­kas da­ly­kas – ba­tai. To­dėl nu­spren­džiau pa­ra­gin­ti drau­gus, ap­lin­ki­nius, kad jie nu­pirk­tų vai­kams bū­tent ba­tus ir juos pa­do­va­no­tų.




- Sa­vo po­pu­lia­ru­mą so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se iš­nau­do­ja­te ska­tin­da­mas vi­suo­me­nei nau­din­gas ini­cia­ty­vas.

- Tai iš­ei­na na­tū­ra­liai. Ne­no­riu sa­vo ži­no­mu­mo iš­nau­do­ti tik sa­va­nau­diš­kiems da­ly­kams. Jį ir to­liau nau­do­siu kvies­da­mas į pa­si­ro­dy­mus, re­kla­muo­da­mas sa­vo kny­gas ir pa­na­šiai. Ta­čiau ži­no­mu­mą no­ri­si iš­nau­do­ti ir dėl ko nors ge­ro. Tai man ir­gi na­tū­ra­liai iš­ei­na.

- Sa­ko­ma, kad juo­kas žmo­gui pa­na­šiai nau­din­gas kaip spor­tas. Ar ka­da nors pa­gal­vo­jo­te, kad ne šiaip links­mi­na­te žmo­nes, bet at­ne­ša­te nau­dos jų sa­vi­jau­tai, svei­ka­tai?

- Aš pats la­bai mėgs­tu juok­tis, žiū­rė­ti ko­me­di­jas, ko­me­di­ji­nius se­ri­ja­lus, ko­miš­kus spek­tak­lius. Man pa­tin­ka bū­ti su „Hu­mo­ro klu­bu“ vien dėl to, kad žiū­riu jų pa­si­ro­dy­mus ir juo­kiuo­si – man už tai net ne­rei­kia mo­kė­ti pi­ni­gų. Tur­būt ne­bū­čiau pra­dė­jęs šio da­ly­ko, jei man ne­rū­pė­tų pra­juo­kin­ti ki­tą žmo­gų. Sten­giuo­si ir ben­drau­da­mas įmes­ti juo­ke­lį, ta­čiau la­bai ne­mėgs­tu, kai žmo­nės tie­siog pra­šo „pa­pa­sa­ko­ti ba­je­rį“. Ta­da sa­vai­me už­si­blo­kuo­ju.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris