- Monika, tu aplinkinius žavi ne tik įspūdingu balsu, jausmingomis dainomis, bet ir šiais laikais vis retesniu bruožu – nuoširdumu. Kaip tau pavyksta išlikti nuoširdžiu, paprastu žmogumi šou verslo pasaulyje?
- Džiaugiuosi, jog turiu žmonių, kurie „nuleidžia mane ant žemės“ – tai mano šeima, draugai, komanda, su kuria dabar dirbu. Visi jie bendrauja su manimi labai nuoširdžiai ir žemiškai, todėl jaučiuosi skolinga jiems už jų gerumą ir noriu atsakyti tuo pačiu.
 
- Muzika tave nuramina, „užveda“, gydo sielos žaizdas, o gal neleidžia joms atsirasti?
- Visada sakau, jog muzika man niekada nebuvo tik hobis. Ji nuo pat mažens buvo tarsi gyvenimo būdas: augau jos apsupty, visa šeima grojo įvairiais instrumentais, dainavo, pamažu ir pati įsisukau į tą ritmą ir pradėjau juo gyventi. Dabar džiaugiuosi sakydama, jog muzika lydi mane visose gyvenimo situacijose: kai dirbu, kai ilsiuosi, kai sergu ar atostogauju, kai mokausi, kai keliauju, kartais net kai MIEGU!


 
- Scenos vilkai interviu dažnai pasakoja, kad susitvarkyti su emocijomis po koncerto, pasirodymo nepaprastai sunku. Kaip su tuo gyveni tu, devyniolikmetė?
- Gyvenu taip pat, kaip ir visi žmonės. Kartais jaudinuosi, kartais pervargstu nuo tų emocijų ir pastangų, kartais verkiu. Bet vis dėlto galiausiai visa tai vainikuoja ta euforija, kurią žmogus patiria tik radęs savąjį, teisingąjį kelią.
 
- Prisipažinai, kad tavo mokytojas Donatas Montvydas perdavė ramybę, pasitikėjimą savimi ir tai stipriausi tavo ramsčiai. Sutinki, kad jausdamasis ramus kiekvienas mūsų per gyvenimą žengia tvirčiau, pasiekia daugiau?
- Taip, tikiu, kad tik vidinė ramybė gali atnešti pasitikėjimą savimi ir vidinę stiprybę. Tačiau net ir ramybė neateina savaime. Jos irgi reikia mokytis!
 
- Balsas – pagrindinis tavo įrankis scenoje. O jeigu jis „suserga“? Kaip jį gelbėti tokiais atvejais? 
- Balsą gelbėju, kaip tik galiu. Kartais užtenka namų medicinos, daug medaus, arbatų, eukalipto eterinio aliejaus inhaliacijų, kartais prireikia ir rimtų vaistų, jei matau, kad kitos išeities nebėra.
 
- Teko skaityti, jog tavo plaukų ilgis įspūdingas - metras dvidešimt centimetrų. Kaip juos tokius užauginai, kaip prižiūri?
- Nesikirpau ir užaugo! Aplinkiniai dažniausiai mano, kad naudoju daug įvairių priemonių, kondicionierių ar aliejų, bet iš tiesų priešingai – stengiuosi jų naudoti kuo mažiau ir plaukus auginti kuo natūraliau.
 


- Esi ne tik puikaus balso savininkė, bet ir dėstytoja grožio akademijoje. Tai dar vienas tavo talentas, būdas išreikšti menišką sielą ar – kai kas daugiau?
- Makiažas, grimas, specialieji efektai ir tų menų dėstymas –didžiulė mano aistra. Kaip kaifuoju stovėdama ant scenos, taip pat kaifuoju ir darydama makiažą ar bendraudama su studentėmis paskaitos metu, stebėdama, kaip jos, išklausiusios manęs, atlieka darbus, kuria savo meną. Bet kokiu atveju, kad ir ką gyvenime bedirbčiau ir kuo bebūčiau, žinau, jog man reikia žmonių, reikia bendravimo su jais. Visada sakau, jog esu žmonių žmogus.
 
- Esame sveikatos laikraštis. Ar pasidalintum su mūsų skaitytojais keletu savo atrastų ar praktikuojamų sveikų įpročių?
- Manau, jog pats sveikiausias dalykas, kurį žmogus gali daryti kiekvieną dieną ir labai menkomis pastangomis – gerti kuo daugiau vandens, sulčių, arbatų. Tada ir jaučiamės geriau, ir ligos rečiau kimba, ir atrodome gražiau. Dėmesio, moterys – geriant daugiau vandens, reikia mažiau makiažo! Vienu žodžiu, vanduo man – didžiausias prioritetas, kai kalbame apie sveikatą.