- Mariau, į kokią misiją vykstate dabar? – klausiu, kai įspėja, kad gali netrukus dingti ryšys, nes bus užklimpęs pelkėje.
- Menkos tos misijos…Viena jų – Žuvinte surasti meldinę nendrinukę. Tai – vienas rečiausių, sparčiausiai nykstančių perinčių paukščių Europoje. Kita misija – surasti skydvėžį, kuris gyvena balose ir išvaizdos nepakeitė jau tris šimtus milijonų metų.
 
- Ir kiek tokios paieškos gali užtrukti? Kiek miškų ir pelkių gali prireikti išnaršyti?
- Misijos gali užtrukti ir metus. Priklauso, kaip pasiseks. Paukšteliai bet kokiu atveju manęs laukia, esame sutarę – jie giedos aštuntą valandą. Su paukščiais paprasta, o štai su skydvėžiais… Jei nebus lietaus ir balų, jų ir nerasiu. Ieškosiu kitais metais ar kitoje vietoje. Šiemet nerasiu, ateityje vis tiek aptiksiu…
 
- Ką radęs su jais darysite? Taps jūsų laidų herojais ar įtrauksite į kokią nors enticklopediją?
- Naujų enciklopedijų kurti nėra parasmės. Visos jau sukurtos. Visi herojai nugula į laidą „Gamtininko užrašai“. Taip pat turiu fotoklajonių puslapį, kur kasdien skelbiu naujienas iš kelionių. Čia žmonės gali sekti, ką atrandu, užfiksuoju. Šiąnakt laksčiau paskui jonvabalius ir šikšnosparnius.


 
- Gal ir šeima pasinėrusi į jūsų paieškas?
- Dar to betrūko! Ji turi savų reikalų ir nėra niekaip su tuo susijusi. Vis dėlto norint gyventi tokiu tempu, kaip gyvenu aš, reikia turėti jos palaikymą. Šią savaitę šeimą pamatysiu tik šiandien vakare. Jie žino, kad galiu bet kada išvažiuoti, nes pasirodęs retas paukštis nelauks manęs savaitę. Į misiją turiu vykti nedelsiant – išvykti per valandą ar dvi ir grįžti po kelių dienų. Toks darbas neįmanomas be šeimos pritarimo. Kitaip turėčiau tiesiog rinktis – arba ją, arba lakstymą paskui paukščius. Gerai, kad man rinktis nereikia.
 
- Turbūt jūsų draugų ratas – gamtos mylėtojai?
- Medžiotojai – vieni geriausių mano draugų. Medžioklė atlieka svarbią gamtosauginę, gyvūnų populiacijos reguliavimo funkciją valstybėje. Tikri medžiotojai, ne brakonieriai, reguliuoja žvėrių populiaciją, kurios negali atlikti patys gyvūnai. Šiuo metu pas mus žvėrių populiacijos yra smarkiai per didelės, todėl privaloma jas kontroliuoti. Priešingu atveju, visi turėsime bėdų.
Iš medžiotojų mokiausi, jie yra tikrieji gamtininkai ir pavyzdys visiems. Jų tikslas – ne sumedžioti žvėrį, o jį pažinti. Medžiotojai-mėsininkai, kurie važiuoja į girias šaudytis ar dėl malonumo, ar mėsos, man ne draugai, su jais nebendrauju.
 
- Tokie kaip jūs, manau, turėtų užimti Aplinkos ministerijos darbo kėdes. Jūs, deja, iš jos išėjote nusivylęs…
- Pagal Vyriausybės programą, kokie buvo numatyti planai, jų nevykdėme iki galo arba visiškai ne taip, kaip buvo sutarta pačioje pradžioje. Valdančioji dauguma, mano matymu, elgėsi nekryptingai. Priiminėjo sprendimus, kūrė įstatymus arba nusileidinėjo interesų grupėms, kurioms nereikėjo nusileisti. Pavyzdžiui, ūkininkams, medžiotojams. Jei jau ateini dirbti turėdamas programą, turi jos laikytis. Dabar gi giriamasi, kad bus skelbiamos naujos saugomos teritorijos, kažkas užprotestuoja ir iškart atsitraukiama. Skelbiama, kad bus padidintos apsaugos juostos palei vandens telkinius, kad neterštume ir neš****me į Baltijos jūrą… Naktiniai taikikliai buvo dar vienas lašas. Nuvylė nuolaidžiavimas interesų grupėms.


 
- Laimingas tas, kuris savo pomėgį paverčia darbu. Jūs, kurdamas laidas apie gyvūnijos pasaulį, save įprasminate šimtu procentu? Vasara, ko gero, pats darbų įkarštis. Kaip pasikeičia ritmas šaltuoju metų laiku?
- Vasarą visiškas filmavimo sezonas. Darbo grafikas – nuo keturių ryto iki pirmos nakties. Kartu dirba visa komanda – vykstame keliese. Gyvūnus filmuoju aš, o operatoriai – mane. Žmonėms svarbu parodyti ne tik gyvūnus, bet ir kaip jie surandami.
 
- Neabejoju, nuotykių gamtoje patiriate įvairių. Nukentėjęs rimtai nebuvote?
- Paprastai gyvūnus reikėtų gerai „išprievartauti“, kad jie įkąstų. Vakar ieškojau šliužų, atverčiau rastą, ranką uždėdamas tiesiai ant širšių lizdo. Gavau kelis dūrius, spėjau laiku atsitraukti ir pabėgti. Nėra Lietuvoje pavojingų gyvių. Gyvates glostau. Nors, tiesa, yra toks vienas. Žmogus.
 
- Infektologai įspėja: Lietuva – vienas didžiausių erkių pernešamų ligų židinys. Nebuvote rimtai ant jų „užsirovęs“?
- Neseniai grįžau su šešiomis įsisegusiomis erkėmis į nugarą. Buvo visos jaunos lervutės, vieną nuėmiau tiesiog ropojančią. Per metus standartiškai įsisega trys keturios. Žinoma, esu pasiskiepijęs, o papildomai saugausi avėdamas guminius batus, vilkiu ilgas kelnes. Jei tik vaikštau su basutėmis ir šortais, erkės kojomis mikliai užropoja. Beje, erkių miškuose yra mažiau. Daugiausiai jų yra pievose, parkuose, kur lankosi daug žmonių ir augintinių. Štai ten tai židiniai...


 
- Jūsų smalsumui patenkinti pakanka Lietuvos floros ir faunos?
- Bet kuris biologas pasakytų, kad Lietuvoje nieko gero nėra. Didžiausia biologinė įvairovė tropikuose. Bet Lietuvoje yra tiek daug gamtos, kad neužtektų visų biologų ir amžių kartu sudėjus, kad tiek ištyrinėtume. Lietuvos gamta nuostabi, unikali, atsisėdęs prie vieno augalėlio gali pamatyti ne vieną stebuklą. Vabzdžių, augalų įvairovė paprastam žmogui yra milžiniška, biologui irgi. Nereikia vaikytis tų tropikų.
 
- Kaip manote, mes pakankamai pažįstame savo kraštą?
- Laida „Gamtininko užrašai“ – viena populiariausių Lietuvos televizijoje. Yra dešimtuke. Žmonės nori susipažinti, nes tokių laidų apie mūsų šalies gamtą daugiau nėra. Žmonėms daug įdomiau matyti, kas yra šalia, nei kaip liūtai gaudo gazeles safaryje. Ekskursijos gamtoje yra populiarios. Mūsų regioniniai parkai lūžta nuo lankytojų – nėra kur automobilio pasistatyti. Susidomėjimas gamta padidėjo per karantiną, kai negalėjome niekur išvykti.
 
- Šiukšlių iškylautojai vis dar daug palieka?
- Šiukšlių problema – ne keliautojų problema: jie dažniausiai žino, kaip elgtis gamtoje. O tie, kurie gyvena kaimuose, miesteliuose šalia miškų, verčia visas statybines atliekas į mišką. Neveža jų į sąvartynus ar surinkimo aikšteles. Tingi. Palei didžiuosius miestelius miškai tiesiog užversti šiukšlėmis. O poilsiavietės jau daugmaž paliekamos tvarkingos. Tik sąmoningumo dar trūksta, kad miške ne garsiai muzikos klausytis reikia. Atsiveža kolonėles ir leidžia visu garsu. Gamtoje reikia jos klausytis, o ne Butkutės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!