Marius Čepulis: „Baisiausias žvėris miškuose - žmogus“

Ringailė Gvildė
2020-08-17
Paklaustas, koks žvėris Lietuvos miškuose baisiausias, gamtos fotografas Marius Čepulis (45 m.) nė nemirktelėjęs atsako – žmogus. Visi kiti žvėrys gyvena savo gyvenimą ir niekam netrukdo, o žmogaus privengia, tad kartais objektyvui pasirodančio gyvūno tenka laukti šešiolika valandų, o gero kadro net ir mėnesį.
Marius Čepulis: „Baisiausias žvėris miškuose - žmogus“
„Žmonės labai bijo laukinių gyvių, bet statistika rodo, kad per metus nuo šunų įkandimų miršta gerokai daugiau žmonių nei nuo ryklių įkandimų ar bičių, gyvačių sugėlimų. Mes labiausiai, matyt, bijome to, ko nepažįstame. Per gatvę eiti mažiau saugu nei miške“, - sako gamtos fotografas Marius Čepulis.

- Pasaulį ištikus COVID-19 pandemijai, vis pasirodydavo naujienų, kad žmonėms užsidarius atsigavo, suvešėjo gamta ir gyviai. Neva net delfinai sugrįžo į Veneciją. Pastebėjote Lietuvos gamtoje pokyčių?
- Tai yra visiška nesąmonė. Niekas toje gamtoje nesuvešėjo ir nepražydo labiau ar kitaip nei įprastai. Užterštumas šiek tiek buvo sumažėjęs, o dabar, atsigaunant ekonomikai, vėl tris kartus padidės. O žvėrys tampa kiek drąsesni, kai aplink mažiau žmonių. Nieko įstabaus gamtoje dėl COVID-19 neįvyko. Gal tiesiog daugiau žmonių išlindo į gamtą, pradėjo trainiotis po miškus ir tą gamtą baidyti. Tai, manau, paukščiai ir žvėrys tikrai pastebėjo.
 
- Gamtos fotografas – skamba kaip romantiška profesija? Ar vis dėlto tai - įtemptas darbas?
- Šiuo metu jau savaitę sėdžiu surakinta nugara ir nežinau, kur čia ta romantika yra. Na, žmogui, kuris pats nėra su gamtos fotografija profesionaliai susidūręs, tai tikrai atrodo romantiška profesija. Bet jei pasėdėtų naktį miške, slėptuvėje po keliolika valandų, pagulėtų šlapioje žolėje, ant šaltos žemės, nevalgius, negėrus, kai tave ėda uodai, romantika greitai išgaruotų. O gamtos fotografams čia yra pati nuostabiausia romantika ir didžiausias gėris. Gamtos fotografija yra gyvenimo būdas, turi būti pakankamai trenktas ir labai tam atsidavęs. Be to tam reikia begalės žinių apie žvėris, paukščius, jų gyvenimo būdą, biologiją. Ir geras kadras gali būti tik vienas per visą mėnesį.

Bet man tai - azartas, instinktai, norisi pergudrauti žvėrį. Juk gyvūnai turi kur kas geresnius jutimus, nei žmonės: paukščių daug geresnė rega, žvėrių geresnė klausa ir uoslė. Juos apgauti nėra taip lengva. Mes prieš juos esame gana primityvūs, tik tiek, kad turime smegenis ir tai yra mūsų privalumas.


 
- Nejau tikrai keliolika valandų gulite negėręs, nevalgęs ir nepasinaudojęs gamtos tualetu? 
- Tenka, kartais tenka. Viskas priklauso nuo to, kokį gyvūną noriu nufotografuoti. Yra rūšių, kurių kitaip niekada nesutiksi ir nepamatysi. Aš vilko laukiu jau kokius dešimt metų. Ir vilkas, kai norės fotografuotis, ateis pats. Žmogus pas jį ateiti negali. O neišlipęs iš slėptuvės daugiausia esu laukęs regis šešiolika valandų – laukiau kurtinio.
Maistą tai galima beveik pamiršti, o štai su tualetu lengviau. Vyras dešimt valandų dar gali ištverti be jo, bet ne šešiolika. O tada jau reikia suktis iš padėties, turėti su savimi bent tuščią buteliuką. (Juokiasi.) Nes slėptuvė yra maža ir bet kada iš jos marširuoti pirmyn atgal negalima. Jeigu ateinu vakare, išeiti galiu tik kitą dieną apie pietų metą.
 
- Nevaikštinėdamas, kada papuola saugote natūralų gamtos ritmą?
- Taip. Antraip išbaidomi gyvūnai. Tarkime, jeigu ateinu erelius fotografuoti, ateinu naktį ir išeinu naktį. Kito varianto tiesiog nėra, nes jie pamatys pašalietį ir spruks. Gamtos fotografijoje yra esminė taisyklė – joks kadras nėra vertas gyvūno gyvybės ar gyvenimo trikdymo. Gyvūnai, pamatę žmogų, gali bėgti, palikti namus, jiems gali kilti pavojus. Prie jauniklių iš viso artinti draudžiama ir joks etikos besilaikantis fotografas šios ribos neperžengs. Turi maksimaliai stengtis likti nepastebėtas, neišderinti gyvūnų įprasto gyvenimo tėkmės. Gyvūnų tuokvietės yra tos vietos, kur galima eiti arčiau, bet reikia gerai žinoti, kaip elgtis, kad netrikdytume gyvūnų. Gamtoje privalome elgtis tarsi svečiuose.
 
Lietuvos gamta graži, tačiau vasaromis žmones baido erkės, širšės, o kai kur baisu sutikti ir gyvatę.... 

- Na, neseniai vaikštant ant dukros rankovės buvo penkios erkės, bet ar čia daug? Nuėmei ir viskas, nebėra. Jos gi nieko nedaro, tik perneša kelis ligų sukėlėjus. Žinoma, reikia saugotis, kad neįsisiurbtų, bet reikia į gamtą eiti pasiruošus: su tinkamu apavu, tinkama apranga, reguliariai save apsižiūrėti. Dar saugiau, jeigu skiepijatės nuo erkinio encefalito. Aš ir pats skiepijuosi, nes erkės man nuolat įsisega. Gyvatės įkandimo net norėčiau, nes įdomu, koks tas jausmas, bet būtų gaila gyvatės. O dėl širšių – esu įlipęs kažkada į jų lizdą, sugėlė, pabuvo kurį laiką koja kaip kaladė, praėjo. Nelabai aš ko bijau, bet tą, kuris saugosi, ir Dievas saugo.


 
- Koks baisiausias žvėris mūsų miškuose? 
- Baisiausias žvėris Lietuvos miškuose yra žmogus. Šitą esu matęs. Kiti žvėrys yra absoliučiai nepavojingi ir nėra nei vieno baisaus. 

 
- O kaip elgtis sutikus pilką vilką ar briedį? Vis dėlto nėra jauku....
- Žmonės labai bijo laukinių gyvių, bet statistika rodo, kad per metus nuo šunų įkandimų miršta gerokai daugiau žmonių nei nuo ryklių įkandimų ar bičių, gyvačių sugėlimų. Mes labiausiai, matyt, bijome to, ko nepažįstame. Per gatvę eiti mažiau saugu nei miške. 
Sutikus briedį reikėtų pasisveikinti. O jeigu rimtai, žvėrys labiau bijo žmonių, tad jei matote, kad nuo jūsų bėga, viskas gerai, jeigu eina artyn, saugokitės ir nesidarykite selfių. O vilkas yra protingas gyvis. Jis pasirenka, kokio žmogaus reikia bijoti, kurio – ne. Žmogus su fotoaparatu ar ginklu yra įtartinas ir prie tokio jis nesiartins. Žino, kad vyras yra daug pavojingesnis nei moteris, jie tai užuodžia. 
 
- Dar turite neatrastų gamtos kampelių Lietuvoje?
- Žinoma, fotografuoju tik tose vietose ir miškuose, kuriuos gerai žinau, ir žinau, kaip ten gyvena žvėrys. Bet kur gyvūnų nepafotografuosi, reikia žinoti kiekvieną kelią, kiekvieną pėdą. Žvalgyba fotografijoje užima devyniasdešimt devynis procentus laiko. Bet dėl vieno dalyko esu išmaišęs tikriausiai visą Lietuvą – tai dėl bažnyčių. Jas taip pat patinka fotografuoti.
 
- Seniau turėjote dar vieną aistrą – Lotynų Amerikos ir Afrikos šokiams. Dar neapleidote jų? 
- Apleidau, jau dvejus metus nešoku, nes eidamas naktį fotografuoti žvaigždės, paslydau ant avies kakučio ir nusitraukiau sausgyslę pėdoje. Tuo mano šokiai ir baigėsi, deja... Dabar jau šoka tik žmona. Bet konkursus ir čempionatus jau teko pamiršti.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
      Hipotonikai vasaros nelaukia

      Hipotonikai vasaros nelaukia

      „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

      Budinti vaistinė


      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

      Sveika šeima


      Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

      Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      „Lauktuvės“ iš Nepalo

      Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Šešios dienos poliklinikose
      Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

      Naujas numeris
























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica