Marius Čepulis: „Baisiausias žvėris miškuose - žmogus“

Ringailė Gvildė
2020-08-17
Paklaustas, koks žvėris Lietuvos miškuose baisiausias, gamtos fotografas Marius Čepulis (45 m.) nė nemirktelėjęs atsako – žmogus. Visi kiti žvėrys gyvena savo gyvenimą ir niekam netrukdo, o žmogaus privengia, tad kartais objektyvui pasirodančio gyvūno tenka laukti šešiolika valandų, o gero kadro net ir mėnesį.
Marius Čepulis: „Baisiausias žvėris miškuose - žmogus“
„Žmonės labai bijo laukinių gyvių, bet statistika rodo, kad per metus nuo šunų įkandimų miršta gerokai daugiau žmonių nei nuo ryklių įkandimų ar bičių, gyvačių sugėlimų. Mes labiausiai, matyt, bijome to, ko nepažįstame. Per gatvę eiti mažiau saugu nei miške“, - sako gamtos fotografas Marius Čepulis.

- Pasaulį ištikus COVID-19 pandemijai, vis pasirodydavo naujienų, kad žmonėms užsidarius atsigavo, suvešėjo gamta ir gyviai. Neva net delfinai sugrįžo į Veneciją. Pastebėjote Lietuvos gamtoje pokyčių?
- Tai yra visiška nesąmonė. Niekas toje gamtoje nesuvešėjo ir nepražydo labiau ar kitaip nei įprastai. Užterštumas šiek tiek buvo sumažėjęs, o dabar, atsigaunant ekonomikai, vėl tris kartus padidės. O žvėrys tampa kiek drąsesni, kai aplink mažiau žmonių. Nieko įstabaus gamtoje dėl COVID-19 neįvyko. Gal tiesiog daugiau žmonių išlindo į gamtą, pradėjo trainiotis po miškus ir tą gamtą baidyti. Tai, manau, paukščiai ir žvėrys tikrai pastebėjo.
 
- Gamtos fotografas – skamba kaip romantiška profesija? Ar vis dėlto tai - įtemptas darbas?
- Šiuo metu jau savaitę sėdžiu surakinta nugara ir nežinau, kur čia ta romantika yra. Na, žmogui, kuris pats nėra su gamtos fotografija profesionaliai susidūręs, tai tikrai atrodo romantiška profesija. Bet jei pasėdėtų naktį miške, slėptuvėje po keliolika valandų, pagulėtų šlapioje žolėje, ant šaltos žemės, nevalgius, negėrus, kai tave ėda uodai, romantika greitai išgaruotų. O gamtos fotografams čia yra pati nuostabiausia romantika ir didžiausias gėris. Gamtos fotografija yra gyvenimo būdas, turi būti pakankamai trenktas ir labai tam atsidavęs. Be to tam reikia begalės žinių apie žvėris, paukščius, jų gyvenimo būdą, biologiją. Ir geras kadras gali būti tik vienas per visą mėnesį.

Bet man tai - azartas, instinktai, norisi pergudrauti žvėrį. Juk gyvūnai turi kur kas geresnius jutimus, nei žmonės: paukščių daug geresnė rega, žvėrių geresnė klausa ir uoslė. Juos apgauti nėra taip lengva. Mes prieš juos esame gana primityvūs, tik tiek, kad turime smegenis ir tai yra mūsų privalumas.


 
- Nejau tikrai keliolika valandų gulite negėręs, nevalgęs ir nepasinaudojęs gamtos tualetu? 
- Tenka, kartais tenka. Viskas priklauso nuo to, kokį gyvūną noriu nufotografuoti. Yra rūšių, kurių kitaip niekada nesutiksi ir nepamatysi. Aš vilko laukiu jau kokius dešimt metų. Ir vilkas, kai norės fotografuotis, ateis pats. Žmogus pas jį ateiti negali. O neišlipęs iš slėptuvės daugiausia esu laukęs regis šešiolika valandų – laukiau kurtinio.
Maistą tai galima beveik pamiršti, o štai su tualetu lengviau. Vyras dešimt valandų dar gali ištverti be jo, bet ne šešiolika. O tada jau reikia suktis iš padėties, turėti su savimi bent tuščią buteliuką. (Juokiasi.) Nes slėptuvė yra maža ir bet kada iš jos marširuoti pirmyn atgal negalima. Jeigu ateinu vakare, išeiti galiu tik kitą dieną apie pietų metą.
 
- Nevaikštinėdamas, kada papuola saugote natūralų gamtos ritmą?
- Taip. Antraip išbaidomi gyvūnai. Tarkime, jeigu ateinu erelius fotografuoti, ateinu naktį ir išeinu naktį. Kito varianto tiesiog nėra, nes jie pamatys pašalietį ir spruks. Gamtos fotografijoje yra esminė taisyklė – joks kadras nėra vertas gyvūno gyvybės ar gyvenimo trikdymo. Gyvūnai, pamatę žmogų, gali bėgti, palikti namus, jiems gali kilti pavojus. Prie jauniklių iš viso artinti draudžiama ir joks etikos besilaikantis fotografas šios ribos neperžengs. Turi maksimaliai stengtis likti nepastebėtas, neišderinti gyvūnų įprasto gyvenimo tėkmės. Gyvūnų tuokvietės yra tos vietos, kur galima eiti arčiau, bet reikia gerai žinoti, kaip elgtis, kad netrikdytume gyvūnų. Gamtoje privalome elgtis tarsi svečiuose.
 
Lietuvos gamta graži, tačiau vasaromis žmones baido erkės, širšės, o kai kur baisu sutikti ir gyvatę.... 

- Na, neseniai vaikštant ant dukros rankovės buvo penkios erkės, bet ar čia daug? Nuėmei ir viskas, nebėra. Jos gi nieko nedaro, tik perneša kelis ligų sukėlėjus. Žinoma, reikia saugotis, kad neįsisiurbtų, bet reikia į gamtą eiti pasiruošus: su tinkamu apavu, tinkama apranga, reguliariai save apsižiūrėti. Dar saugiau, jeigu skiepijatės nuo erkinio encefalito. Aš ir pats skiepijuosi, nes erkės man nuolat įsisega. Gyvatės įkandimo net norėčiau, nes įdomu, koks tas jausmas, bet būtų gaila gyvatės. O dėl širšių – esu įlipęs kažkada į jų lizdą, sugėlė, pabuvo kurį laiką koja kaip kaladė, praėjo. Nelabai aš ko bijau, bet tą, kuris saugosi, ir Dievas saugo.


 
- Koks baisiausias žvėris mūsų miškuose? 
- Baisiausias žvėris Lietuvos miškuose yra žmogus. Šitą esu matęs. Kiti žvėrys yra absoliučiai nepavojingi ir nėra nei vieno baisaus. 

 
- O kaip elgtis sutikus pilką vilką ar briedį? Vis dėlto nėra jauku....
- Žmonės labai bijo laukinių gyvių, bet statistika rodo, kad per metus nuo šunų įkandimų miršta gerokai daugiau žmonių nei nuo ryklių įkandimų ar bičių, gyvačių sugėlimų. Mes labiausiai, matyt, bijome to, ko nepažįstame. Per gatvę eiti mažiau saugu nei miške. 
Sutikus briedį reikėtų pasisveikinti. O jeigu rimtai, žvėrys labiau bijo žmonių, tad jei matote, kad nuo jūsų bėga, viskas gerai, jeigu eina artyn, saugokitės ir nesidarykite selfių. O vilkas yra protingas gyvis. Jis pasirenka, kokio žmogaus reikia bijoti, kurio – ne. Žmogus su fotoaparatu ar ginklu yra įtartinas ir prie tokio jis nesiartins. Žino, kad vyras yra daug pavojingesnis nei moteris, jie tai užuodžia. 
 
- Dar turite neatrastų gamtos kampelių Lietuvoje?
- Žinoma, fotografuoju tik tose vietose ir miškuose, kuriuos gerai žinau, ir žinau, kaip ten gyvena žvėrys. Bet kur gyvūnų nepafotografuosi, reikia žinoti kiekvieną kelią, kiekvieną pėdą. Žvalgyba fotografijoje užima devyniasdešimt devynis procentus laiko. Bet dėl vieno dalyko esu išmaišęs tikriausiai visą Lietuvą – tai dėl bažnyčių. Jas taip pat patinka fotografuoti.
 
- Seniau turėjote dar vieną aistrą – Lotynų Amerikos ir Afrikos šokiams. Dar neapleidote jų? 
- Apleidau, jau dvejus metus nešoku, nes eidamas naktį fotografuoti žvaigždės, paslydau ant avies kakučio ir nusitraukiau sausgyslę pėdoje. Tuo mano šokiai ir baigėsi, deja... Dabar jau šoka tik žmona. Bet konkursus ir čempionatus jau teko pamiršti.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica