- Mantai, papasakokite, kuo gyvenate dabar, artėjant žiemos švenčių laikotarpiui? 
- Esu gimęs vidurvasaryje, tačiau būtent žiema - man gražiausias metų laikas. Kalėdas tiesiog dievinu! Smagu matyti švenčiančius, linksmus, gražius žmones, nepaisant to, kad šis laikotarpis toks darbingas. Nuo vaikystės Kalėdos man yra absoliučios magijos laikas.
Kiekvienais metais antrą Kalėdų dieną rengiu vakarėlį namuose. Visi draugai apie tai žino, laukia, ir jau į butą nebetelpa – pernai ant laiptų, pamenu, sėdėjo, nes kėdžių nepakako (juokiasi). 
 
- Kiek tau, šiuolaikiškam, jaunam žmogui, svarbi šeima?
- Esu labai artimas su šeimynykščiais: mama, tėčiu, broliu – Vilius man ir brolis, ir geriausias draugas (šypsosi). Kūčių vakaras ir pirmoji Kalėdų diena visada prabėga tarp artimiausių šeimos narių su močiute priešakyje. Prisipažinsiu, Kalėdų laukti pradedu jau nuo rugsėjo mėnesio, kai tik pasipila šventinių renginių užsakymų skambučiai. Tas švenčių laukimas motyvuoja ir energetiškai padeda pasiruošti šventėms, ištverti prieššventinį šurmulį.
Pastebėjau vieną dalyką – sulig kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu norisi mažiau lėkti, skubėti. Draugams, šeimynai kartoju: „Dovanokime vieni kitiems kuo paprastesnes dovanėles, tačiau skirkime laiko pabūti drauge“. Mamos prašau ruošti kuo kuklesnį vaišių stalą. Juk prabangiai pavalgyti galime bet kurį vakarą, o per Kūčias, Kalėdas daug svarbiau visiems pabūti kartu. Štai, pavyzdžiui, man nieko nėra mieliau už kasmet močiutės dovanojamas vilnones kojines! Atleiskite, draugai, bet šios dovanos nepranoks nei prabangiausi kvepalai nei šampanas (juokiasi).
 


- Ar Kalėdos, artėjantys Naujieji tau yra tas metas, kada susumuoji prabėgusių metų džiaugsmus ir išbandymus? 
- Tiesą sakant, turiu du atskaitos taškus: prieš Naujuosius ir prieš gimtadienį, kuris yra lygiai po pusmečio, birželį. Juokauju, kad dauguma žmonių tik kartą per metus duoda sau pažadus, o aš – dukart.
Naujieji metai man yra laikas, kai „švenčiu gyvenimą“: linksminuosi, džiaugiuosi, būnu tarp žmonių. Tai akimirka, kai čia ir dabar reikia džiaugtis tuo, ką turi, ir jaustis dėkingam. Mes taip dažnai pamirštame būti dėkingi... Kad ir už sveikatą. Juk kai ką nors skauda, jaučiamės prastai, o štai kai esame sveiki – atrodo, kad taip ir turi būti.
 
- Gal dabar metas, kai norisi daryti gerus darbus? 
- Kaip tik neseniai grįžau iš Vilniaus pataisos namų, kur rodžiau programą, kalbėjau apie motyvaciją keisti gyvenimą. Praėjusią savaitę lankiausi senelių namuose. Ir tai darau ne tik prieš didžiąsias metų šventes! Nuolatos užsiimu socialiniais projektais, tačiau nesu linkęs to viešinti. Mano darbas nėra toks kilnus kaip gydytojo, bet tai, kad akimirkai savo menu galiu žmones pradžiuginti, prajuokinti, suteikti šiltų įspūdžių – irgi gydymas!
 
- Sutik, kad atlaikytum didžiulius krūvius šventiniu laikotarpiu, matyt, reikia „protingai“ gyventi visus metus... Kaip stiprini fizinę ir psichinę sveikatą.
- Stengiuosi laikytis kelių dalykų. Visų pirma, „nenueiti į kraštutinumus“. Antra, didžiausias gyvenimo būdo ir mitybos pavyzdys man yra seneliai – išmokau, kad visų svarbiausia – mitybos (būtina valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę) ir miego ritmas. Mano amžinatilsį senelis sulaukė 99 metų, o močiutė šiuo metu yra 83 metų ir gali pasigirti puikia sveikata, net geresne atmintimi nei mano paties ir nuostabiu humoro jausmu. Mano seneliai ir mėsą valgydavo, ir po cepeliną „sukirsdavo“ su riebiais padažais, tačiau kartą per savaitę būtinai pasninkaudavo.
Būtina įsiklausyti į save, nes, kaip nėra vieno bato dydžio, kuris tiktų visiems, taip nėra ir bendros dietos. Aš, pavyzdžiui, prieš sunkiausius, rimčiausius pasirodymus pusryčiams suvalgau avižų košės ir atsigeriu vandens. Tai ir viskas. Renginio diena man yra savotiška pasninko diena. Per daug metų supratau, kad turiu gerai išsimiegoti, papusryčiauti ir kuo puikiausiai atlaikau iki vėlios nakties – jaučiuosi žvalus, energingas, protas aštriau dirba, kai esu tuščiu skrandžiu.
 
O ir šiaip stengiuosi, kad namuose nebūtų cukraus, tortų, pyragų ir, atvirkščiai, – kad būtų daug daržovių (špinatų, brokolių), lašišos. Niekada nesu rūkęs ir nemėginęs narkotikų. Vyno taurę per šventes, būna, išgeriu, tačiau ne daugiau, nes kaip magas mėgstu kontroliuoti situaciją, jausti save.
Prisipažinsiu, nors miegas gerai savijautai man yra vienas svarbiausių dalykų, kartu tai – silpniausia vieta, nes miegu prastai. Matyt, taip yra dėl to, kad kaip ir dauguma meno žmonių, esu emocingas, o po renginių nurimstu sunkiai.
Lankau sporto klubą, sportuoju prižiūrimas trenerės ir tai yra, matyt, pats geriausias mano sprendimas! Su trenere smagiau – ji ne tik prižiūri, kad pratimus atlikčiau taisyklingai, bet ir motyvuoja, palaiko. Sportas – savotiška psichoterapija, mat bent jau du kartus per savaitę kol sportuoju pamirštu viską pasaulyje.
 
- Yra sakoma, kad pozityvus žmogus serga rečiau. 
Visada galvojau, kad laimingi, pozityviai mąstantys žmonės yra sveikesni. Tad kai draugai prasitaria, jog kas nors nesiseka (meilė, finansai), mėgstu priminti, kad kai žmogus savo galvoje pasidaro tvarką, tuomet ir gyvenime viskas stoja į vietas. Tad jei kada bus atrastas vaistas nuo visų ligų, greičiausiai pagrindinė jo sudedamoji dalis bus meilė sau ir aplinkiniams.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!