- Gyvenate naujo koncertinio turo, kurį rengiate kartu su kolega G.Paškevičiumi, nuotaikomis. Kaip sekasi jam ruoštis? Kaip apskritai kilo idėja kurti bendrą projektą?
- Nuotaikos tikrai puikios. Labai tikime šiuo projektu, o tai padeda sparčiai judėti į priekį. Tada viskas vyksta sklandžiai – nieko nereikia traukti, stumti ar vilkti. Kaip sako Gytis: „Viskas – kaip iš pypkės!“ Mes vienas kito kūryba žavimės ir muzikinį kelią stebime jau seniai, tad mintis daryti bendrą projektą gimė natūraliai, daug klausimų dėl to nekilo. Juo labiau kad Gytis man – autoritetas.
 
- Esate darboholikas, visa galva panirstantis į darbus ir nieko aplinkui nebepastebintis, ar laikotės kokios nors vidinės disciplinos, tausojate save, nepamirštate pailsėti?
- Esu darboholikas tinginys. Juokauju, žinoma. Net ir nežinau, kaip save apibūdinčiau. Ko gero, viskas priklauso nuo gyvenimo etapų: kartais daugelis dalykų lieka nuošalyje, ir stačia galva panirstu į mylimą darbą, o kartais – tiesiog skiriu laiko poilsiui ar kelionėms. Nevalia pamiršti ir sveikatos, energijos bei skaidrių minčių, kurios būtent ir išgiedrėja poilsiaujant.
 
- Liną Adomaitį pažįstame ne tik kaip muzikantą, bet ir kaip aistringą keliautoją. Kaip kelionės pakeitė požiūrį į gyvenimą, save? Kokių impulsų davė kūrybai?
- Kelionės man – labai svarbios. Jose žmogus iš tikrųjų pajunta laisvę. Keliaudamas aš vėl prisimenu, kaip gera svajoti. Vėliau svajonės gimdo idėjas, šios – pasiūlo konkrečius sprendimus. Tad taip vėl įsisuku į įdomias veiklas: juk širdžiai mielas darbas neleidžia jaustis vergu.
 
- Tariantis dėl interviu užsiminėte, kad keliaujant pagerėjo ir jūsų sveikatą. Ar tam įtakos turėjo klimato pokyčiai, aplinkos sąlygos, o gal nauja dvasinė patirtis paveikė gyvenimo būdo, mitybos įpročius?
- Manau, kad tai – visų išvardytų dalykų kompleksas. Svarbiausia, kad keliaudamas po pasaulį gali „išsikrauti“, pravėdinti mintis bei pasisemti naujos teigiamos energijos, kuri neleidžia prigesti. Tekantis vanduo reikalingas visiems.
 
- Galiu spėti, kad anksčiau neskyrėte daug dėmesio sveikatai, o kaip yra dabar? Gal žavitės šiuo metu madinga žaliavalgyste? Šiaip domitės tuo, ką kasdien dedate į burną?
- Nors nesu žaliavalgis, manau, kad ši žaliosios mitybos mada ar gal, sakyčiau, tiesiog gyvenimo būdas išties yra labai geras dalykas. Kasdien, žinoma, stengiuosi žiūrėti, ką valgau, derinti maisto produktus, mieliau renkuosi ūkininkų siūlomą produkciją. Tačiau visgi labiau gyvenime kreipiu dėmesį ne į maistą, bet į sveikas mintis. Vadovaujuosi filosofija, jog pozityvi energija, geros mintys, sielos draugai bei muzika net ir prastai suderintą maistą paverčia sveiku.
 
- Galbūt iš kelionių atsivežėte kokių firminių, egzotiškų receptų, gal kuriate savus ir kuriuo nors norite pasidalinti su skaitytojais? 
- Jei kalbėsime apie egzotinių šalių virtuvės įtaką – labai rekomenduoju kokoso aliejų. Pastaruoju metu su žmona tik juo ir gardiname maistą, naudojame jį įvairiausių patiekalų gamybai. Taip pat mėgstame jūros gėrybes. Svarbu tik, kad jos tikrai būtų iš jūros – juk šiais laikais net krevetes augina hormonų pripildytuose baseinuose. Reikia nemažai pasistengti ir labai domėtis, kokį maistą valgai, kur jis auginamas, iš kur atvežamas.
 
- Ar kelionėse neteko pasigauti kokios egzotiškos bacilos? Ar saugotės to? 
- Ačiū Dievui, neteko pasigauti jokių bacilų. Kaip minėjau, visuomet svečioje šalyje stengiamės pasidomėti, kokį maistą valgome, ar jis šviežias. Be abejo, skiepai tokiose kelionėse – savaime suprantamas dalykas. Esame paskiepyti nuo visų pagrindinių, mūsų europietiškiems organizmams pavojingų tropinių kraštų ligų.
 
- Kas apskritai padeda kasdien išlikti darnoje su savimi, galbūt yra kokie ypatingi ritualai ar įpročiai, kurie padeda šiame greitai besisukančiame pasaulyje dar išgirsti ir savo vidinį balsą?
- Mano gyvenime labai svarbi yra malda – ja stengiuosi baigti šią dieną ir pradėti naują. Malda padeda mano vidiniam pasauliui bendrauti su tais reiškiniais, kurių taip lengvai žmogaus kalba nenusakysi.