- Kas jau mainė žiedus, patvirtins, kad pasiruošimas vestuvėms – tikras galvos skausmas... Laimei, į pagalbą galima pasitelkti vestuvių planuotojus. Daug nervų sutaupoma?
- Tie, kurių finansinės galimybės leidžia daugiau, dažniausiai patiria ir didesnį galvos skausmą – prisigalvoja sprendimų, dėl kurių tikrai skauda galvą. Lietuvoje pusė porų vestuves planuoja patys, dažniausiai tai mažų miestelių, kur gajos tradicinės vestuvės su piršliais ir pamergėmis, gyventojai. Tačiau planuotojų poreikis yra. Net ir tie, kurie rengiasi vestuvėms patys, bent dienos koordinatoriaus paslaugomis naudojasi, kad tą dieną neapkrautų nei mamos, nei sesių ar tetų, o artimiausi žmonės irgi galėtų švęsti. Net jei gimtadienio šventę namuose rengi penkiems svečiams, ir tai kiek reikalų: ir maistą supirk, paruošk, namus sutvarkyk, pati pasipuošk, svečius užimk, paskui dar viską sutvarkyk... Ką kalbėti kai svečių sąrašas siekia penkiasdešimt ar daugiau žmonių. Logistika, lokacija, maistas, turinys, dekoras, programa, o dar pačiai pasipuošti – juk vestuvės daugeliui gyvenimo šventė... Veiklos daug, todėl planuotojas – didelė pagalba techniniams darbams, kurių nesinori daryti. Čia kaip su namo statyba –smagu rinktis pagalvėles, bet neįdomu, kaip išvedžioti elektros laidai.


 
- Vestuvės, ką čia slėpti, ir nemenkos išlaidos. Atsiranda tokių, kurie ima paskolą vestuvėms?
- Niekada neklausiu, kaip moka už šventę, bet per darbo praktiką esu girdėjusi iš poros, kad ima paskolą. Manau, tai tikrai vyksta, bet ar populiaru – nežinau. Įtariu labiau populiaru imti greitąsias paskolas – vestuvių dieną jaunieji gauna nemažai dovanų vokeliuose ir pinigai grįžta. Amerikoje jauniesiems dovanas dovanoja iš anksto. Pas mus Lietuvoje tokios tradicijos dar nėra, bet tikiu ji tikrai ateis. Kai kurie jaunieji tam jau dabar „pasirašo“. Tada ir paskolų niekam imti nereikės – pinigai bus tiesiog perdedami iš vienos kišenės į kitą.
 
- Paminėjote namo statybas. Sakoma, kad tai – poros santykių išbandymas. Ko gero, su vestuvių planavimu tas pats. Ar būna, kad poros susipyksta dėl torto, staltiesės spalvos?
- Tikrai būna. Kai jaunieji nusprendžia tuoktis, pirmiausia, ką jiems rekomenduoju padaryti, tai apsilankyti pas santykių specialistą, ypač jei jaučia, kad nori skirtingų vestuvių. Kartais jaunieji iki paskutinės minutės neranda bendro vardiklio. Per susitikimą matau, kad vienas kalba apie ratus, kitas – apie batus, vienas nori miško ir gamtos, kitas – miesto ir betono. Sunku rasti sprendimą, kai nė vienas nenori nusileisti. Nuotakos dažnai nori svajonių vestuvių, o jaunikiai biudžetą skiria tokį, kad nėra ko apie vestuves svajoti. Išgirsti vienam kitą – santykių išbandymas. Ne veltui bent viena pora per sezoną iki vestuvių taip ir neprieina. Vestuvių planavimas atskleidžia tam tikras žmogaus savybes ir poros išsiskiria. Gal tai nėra blogai? Geriau savaitė prieš vestuves nei savaitė po. Jei poros nesugeba susitarti vestuvių klausimais, kaip jie rimtesnes problemas gyvenime spręs.
Manau, kad poroms, kurios gyveno ramų gyvenimą ir neturėjo jokių rimtesnių pokyčių, pavyzdžiui, nepirko buto ar namo, nepriiminėjo bendro sprendimo dėl rimtesnių dalykų, vestuvių planavimas – rimtas iššūkis.



- Net jei tądien visi darbai vestuvių planuotojų sustyguoti tobulai, jaunieji jaudinasi labiau nei prieš egzaminą. Įmanoma nuoširdžiai pasimėgauti švente?
- Prie jaudulio ypač prisideda svečiai: tarp kolegų juokiamės, kad vestuves gali suplanuoti idealiai, bet yra du dalykai, kurie nuo mūsų nepriklauso – oras, verčiantis per parą viską pergalvoti, net jei ir planą B esi pasiruošęs, sužinai, kad dar C turėjai turėti, ir svečiai – jų pageidavimų koncertas. Svečiai dažnai negirdi, ką sako jaunieji. Pavyzdžiui, parašyta, kad šventė organizuojama be vaikų, ne – jie vis tiek ateis su vaikais, tada jauniesiems problema, ką su jais daryti, kad būtų tinkamai pasirūpinta. Artimas šeimos ratas atėjo be vaikų, kaip prašyta, bet pamatė, kad tolimas giminaitis ir draugė su vaikais, dabar sesė pyks, kad jos vaikams neleido ateiti... Sukuriama nereikalinga intriga. Jei kvietime paprašyta nedovanoti gėlių, vis tiek atsiras gudresnių ir ateis su gėlėmis. O gal jų nebus kur dėti, jomis pasidžiaugti ir pasirūpinti, ar jaunieji nenorės jomis apsikrauti. Kvietime kai kur nurodyta, kad danga netinkama aukštakulniams, vis tiek kas nors klaus jaunųjų, ką reikės daryti su bateliais, ką autis?
Pasidžiaugti švente įmanoma, jei viskas vyksta pagal planą ir jaunųjų „nekankina“ svečiai. Labai gaila, jei išleidi tiek pinigų ir dar nepasimėgauji švente... Visada prašau, kas bebūtų, nepradėkite spręsti svetimų problemų.
 
- Baisiau, jei šventę sugadina ne svečių bateliai, o kam nors gerklėje įstrigęs žuvies kaulas. Yra tekę kviesti greitąją pagalbą ar gaivinti bažnyčioje nualpusį jaunikį?
- Neseniai turėjome atvejį, kai nuotakai bažnyčioje įgėlė bitė. Kadangi ji buvo alergiška, ištino visa ranka, kvietėme greitąją pagalbą, kad suleistų vaistų. Yra nualpęs svečias, nes buvo karšta diena, prieš kelias savaites, kai buvo irgi labai karštos dienos, vienai močiutei taip pat buvo pasidarę negera – kvietėme greitąją. Deja, buvo ir taip, kad vestuvės vos laidotuvėmis nevirto – svečias paspringo kąsniu. Nors laiku padėjo vienas personalo narių, svečias vis tiek buvo išvežtas į ligoninę. Situacija buvo rimta. Tokių per metus pasitaiko bent kartą.


 
- Vestuvių planuotojams išties tenka nemažai atlaikyti...
- Kažkur esu skaičiusi, kad vestuvių planuotojų darbas streso lygiu prilygsta gaisrininko darbui. Mes gyvename nuolatinėje įtampoje. Paprastomis dienomis sprendžiame einamąsias problemas, na, o vestuvių dieną jos vyksta čia ir dabar. Gaisras turi būti užgesintas tuoj pat. Vestuvėse fiziškai esi ant įtemptos linijos – kas nors tą liniją truktels arba ne. Turime išpildyti visus lūkesčius, o tai priklauso ir nuo to, ar kiti tiekėjai nepaves. Grįžti paryčiais namo po vestuvių, bet įtampa neatslūgsta, net užmigti negali, kiek adrenalino gauni. Jei vestuvės būna kelios iš eilės, turime terminą „darbinės pagirios“. Ryte iš lovos net negali išlipti, jautiesi, kaip po baliaus, nors jo nebuvo – buvo tik daug įtempto darbo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!