- „Kino pavasaris“ - mylimiausias kino mylėtojų renginys, į kurį paprastai susirenka nemenka auditorija ir būrys garbių svečių. Papasakokite, kokie didžiausi iššūkiai kilo šalyje įvedus karantiną prieš pat festivalio atidarymą?
- Paskelbus visuotinį karantiną tikrai susidūrėme su tam tikrai iššūkiais, meluočiau sakydama, kad to nebuvo. Kai sužinojome, kad paskelbtas karantinas, „Kino pavasario“ formatą turėjome pakeisti per vos šešias dienas. Praradome galimybę tam tikrus filmus parodyti didžiajame ekrane, turėjome užtikrinti, kad festivalio žiūrovai galėtų pamatyti tuos filmus, kurių labiausiai laukė, sudaryti galimybes dalyvauti jauniems kūrėjams konkursinėje programoje, o ką jau kalbėti apie teisinius, techninius dalykus ir formato pritaikymą namų kinui.
Džiaugiuosi, kad pavyko greitai persiorientuoti ir sėkmingai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. Turiu padėkoti ir visai mūsų komandai, kurių darbas pasikeitė iš esmės: teko imtis to, ko niekuomet nebuvo darę ir visi dirbo išvien, be jokių klausimų.
 
- Tikriausiai įgijote ir naudingos patirties?
- Esame pirmieji Europoje, kurie dėl karantino festivalio neatšaukė ir sėkmingai jį perkėlė iš didžiųjų į namų ekranus, kol Europoje vis daugėja žinių, jog vienas po kito atšaukiami kultūriniai festivaliai. Dabar gauname be galo daug užklausų iš kitų Europos festivalių organizatorių, norinčių perimti gerąją mūsų patirtį ir išmokti taip greitai perorganizuoti darbus.
 
- Įprastai „Kino pavasaris“ yra renginys, kurio visi laukia, ruošiasi, puošiasi, eina į kino teatrus. Ar pavyko išsaugoti bendruomeniškumą karantino sąlygomis?
- Pavyko. Atidarymo ceremonijos transliaciją tūkstančiai žmonių stebėjo „Kino pavasario“ „Facebook“ paskyroje, o su grotažyme #festivalisnamuose, o socialinėje erdvėje gausiai sklido atidarymą prie namų kino ekranų šventusiųjų nuotraukos. Žinoma, tai nėra toks pat skaičius žmonių, kurie ateidavo į kino teatrą, tačiau sulaukėme daug palaikymo ir tikrai itin didelio žiūrimumo tokiomis sąlygomis. Juk seniau žmonės, norintys ramiai pasimėgauti kinu, palikdavo vaikus seneliams ar auklėms ir eidavo į kiną. O dabar, norėdami pažiūrėti siūlomus filmus, jie pirmiausia turi užmigdyti vaikus, tik tada mėgautis kinu.
 
- Ar „Kino pavasario“ repertuare žiūrovai gali rasti filmų, susijusių su dabartine situacija pasaulyje, apie sveikatą, ligas, užkratus ir net tą patį karantiną?
- Turint galvoje, kad dabar didžiausią naujienų srauto dalį sudaro žinios apie koronavirusą, mes siūlome šiek tiek nuo to pailsėti ir bent trumpam atsiriboti žiūrint gerą kiną. Kviečiame žiūrėti filmus, pasinerti į kino pasaulį, kino dėka nukeliauti į kitą šalį, pagyventi kitą gyvenimą, patirti kitokius jausmus ir leisti pailsėti sau nuo visko, taip stiprinant ir emocinę sveikatą. Juk turime rasti laiko sau, padaryti pauzę nuo visko, kas dabar vyksta ir išeiti į pasimatymą su kinu.
O jei vis dėlto norisi filmų, susijusių su sveikata, karantinu, ligomis ir panašiais dalykais, bet nuteikiančių viltingai, priverčiančių susimąstyti, „Kino pavasaryje“ ieškokite šių:  „Proksima“, „Viltis“, „Tiesiog nuostabu“, „Disko“, „Meilės trilogija“.