- Verslas ką tik palikus mokyklos suolą – ambicinga idėja. Kokie didžiausi iššūkiai pasitaikė kelyje išsvajoto tikslo – nuosavo salono – link?
- Pradėti verslą nėra sunku. Sunku įsivažiuoti ir išlaikyti, ką jau sukūrei. Kai nusprendėme įkurti saloną, nežinojome, kas kiek kainuoja ir kaip reiktų plėtoti verslą. Jei neklystu, mums šiek tiek padėjo Mokesčių inspekcija. Rekomendavo, ką turėtume daryti. Tad pradėjome nuo individualios įmonės, nes mūsų buvo mažai. Nežinau, su kokiais sunkumais dabar susiduria jauni žmonės, norintys įkurti verslą, tačiau tuo metu mes pasigedome konsultacijų iš valstybinių įstaigų. Į mus buvo žiūrima taip, lyg viską turėtume žinoti. Labai ilgai kankinomės kol kažką uždirbome sau. Iš pradžių visi uždirbti pinigai ėjo investicijoms.
 
- Esi minėjusi, kad tave domina medicina. Tik dabar adata leidi ne vaistus, bet dažus į žmogaus odą...
- (Nusijuokia) Dažai tai – savotiškas vaistas. Jis gydo emociškai. Manau, kad žmonės į saloną grįžta vedini jausmo, kurį jam suteikia tatuiruotės. Po seanso klientas išeina kaip po kokios kirpyklos – pasikeitęs, atsinaujinęs. Gal net ir drąsesnis, nes tatuiruotė juk įsipareigojimas visam gyvenimui. Žinoma, yra ir nedidelė techninė dalis, susijusi su medicina. Meistras turi išmanyti žmogaus odos savybes. Nesu dermatologė, negaliu diagnozuoti ligų, tačiau visada pastebiu, kad oda yra sausa ar turi kokių nors problemų. O tai man padeda suprasti, kaip turiu dirbti ir kokios priežiūros odai reikės gijimo metu.


 
- Tatuiruotės gydo emociškai, o tatuiruočių meistras – lyg psichologas. Kuo klientas labiau papasakoja apie tatuiruotę, tuo geresnis galutinis variantas nugula ant jo kūno. Ar lengva užmegzti ryšį su klientu?
- Esu jau minėjusi seniau, kad tatuiravimo metu žmonės kartais papasakoja daugiau apie tatuiruotę, nei eskizo kūrimo metu. Yra buvę ir tokių atvejų, kad klientas tiksliai žino, ko jis nori, atsineša pavyzdžius ir nelabai leidžiasi į kūrybinius procesus. Tada pradėjus daryti tatuiruotę pagalvoji, kad ji žmogui visiškai netinka, tačiau jis labai jos nori. Po tiek darbo metų galiu drąsiai teigti, kad dabar turiu nemažai patirties ir man nėra sunku užmegzti ryšį su klientu. Nėra sunku jį prakalbinti. Pagal situaciją visada žinau, kokį klausimą užduoti žmogui, kad jo atsakymas palengvintų eskizo piešimą. Visada patariu, kas geriau atrodytų, siūlau ir rodau kitus pavyzdžius. Bendravimas kuriant tatuiruotę yra svarbiausias.
 
- Kokią įdomiausią istoriją teko ištatuiruoti ant žmogaus kūno?
- Viena tatuiruotės istorija yra įstrigusi atmintyje. Tuo metu, kai žmogus ją papasakojo, man buvo šokas. Į saloną atėjo jaunas vaikinukas ir aš jam dariau paprastą brūkšninį kodą su data. Data buvo keista. Žiūrėdama į ją galvojau, kad tikrai ne vaiko gimtadienis, nes kliento jaunas. Gal sesės ar brolio gimimo data?.. Tačiau pasirodė, kad didelis amžiaus skirtumas tarp jų būtų. Tad smalsumo vedina paklausiau, ką simbolizuoja data. Žmogus papasakojo, kad čia antras jo gimtadienis. Buvo patyręs komą, artimieji ir gydytojai jau galvojo, kad jis neišgyvens. Tiksliai nepamenu, kiek vaikinas išbuvo komoje, bet tikrai nemažai laiko. Tą dieną, kurią pabudo, jis nusprendė įsiamžinti tatuiruote.
 
- Kas įkvepia kuriamų tatuiruočių stilių ir kaip jį apibūdintumei?
- Sakyčiau, kad mano tatuiruočių stilius yra grafinis, iliustracinis. Man patinka fantastika, magija ir stebuklai. Žiūriu siaubo filmus, jie mane įkvepia. Žinoma, nėra visos mano tatuiruotės velniai, nepiešiu ir pabaisų ar kitų dalykų iš siaubo filmų, tačiau ta fantastika mane įkvepia. Ir man visada norisi vaizduoti ką nors tokio, kas asocijuojasi su magija. Žvaigždės, mėnuliai. Šie elementai dažnai būna mano eskizuose, jie suteikia tatuiruotei magiškumo ir paslaptingumo. Taip pat mėgstu mistinius dalykus, kurių negali suprasti, bet gali sukurti. Man nelabai įdomu kurti paprastus piešinius. Visą laiką norisi ką nors pridėti, kad tatuiruotė būtų ypatinga.
 
- Kokias tatuiruotes norėtum daryti dažniau, bet retai pasitaiko proga?
- Tikrai yra daug tatuiruočių, kurias norėčiau padaryti. Man patinka, kai žmonės nori kokios nors prasmės tatuiruotėje. Smagu, kai klientas ateina turėdamas idėją, kuri jam ką nors reiškia, o ne vien tik parodo gėlių paveiksliuką ir pasako, kad mėgsta gėles, todėl nori jas išsitatuiruoti. Visada įdomu, kai už tatuiruotės slypi kokia nors istorija, pasakojimas, reikšmė. Pavyzdžiui, mėgstu daryti žmonių augintinių tatuiruotes. Nebūtinai tai turi būti kačiuko ar šuniuko portretas. Galima atsiųsti kokią nors nuotrauką ir sukurti iš jos tatuiruotę, kuri primintų žmogui jo gyvūną.
 


- Tatuiruotės yra menas ant kito žmogaus kūno. Su kokiais iššūkiais susiduria tatuiruočių meistras?
- Daugelis meistrų dažniausiai daro užsakomas tatuiruotes. Kaip tas menininkas, kuris kuria tai, ką nori, taip kartais ir tatuiruočių meistras nori daryti tik savo darbus, juos perkelti ant žmogaus kūno. Man gi yra malonumas kurti ant žmogaus kūno viską, ko jis nori. Įdomu sukurti eskizą iš kliento pasirinktų ar sugalvotų detalių. Taip pat sudėtinga yra su kompozicija, kai klientas užsimano elementų, kurie tarpusavyje visiškai nedera. Dar vienas iššūkis kyla, kai žmogus nori per daug visko vienoje tatuiruotėje. Oda nėra popieriaus lapas, negalime ant jos sutalpinti per daug smulkių detalių. Dažniausiai bandai spręsti problemą elementų sumažinimu, bet galvos skausmas kyla, kai žmogus nesutinka mažinti jų.
 
- Kokį svarbiausią patarimą duotumėte žmogui, kuris nedrįsta, bet jau svajoja apie pirmą tatuiruotę?
- Tiesiog išdrįsti. Kai kurie bijo, nes piešinys lieka ant žmogaus kūno visam gyvenimui. Jeigu ateini pasidaryti tatuiruotės į gerą studiją, pas profesionalą, visada turėsi geriausią patirtį, o rezultatas tikrai džiugins. Tatuiruotė – lyg apgamas, o vieną dieną to apgamo nebematome, nes prie jo priprantame.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!